Dausos – senovės lietuvių mitologijoje tai aukščiausiasis dangus, amžinasis šviesos ir dangaus karalystė, kurioje gyvena dievai ir teisingų žmonių sielos. Tai priešprieša žemėnei (požemio karalystei).
Pagrindinės reikšmės:
1. Dangus, aukščiausioji dangaus sritis.
2. Pomirtinė šviesi ir laiminga vieta.
3. Dausos dažnai siejamos su dievu Dievu (aukščiausiuoju dievybe).
Pavyzdžiai vartojime:
- „Siela pakilo į dausas“ – mirė, atiteko pomirtiniam gyvenimui dausose.
- „Dausų dievas“ – aukščiausiasis dievas, valdantis dausas.
- „Dausos – teisiųjų namai“ – frazė mitologiniuose šaltiniuose.
Trumpai: Dausos – mitinė dangaus ir pomirtinio gyvenimo šviesi karalystė lietuvių tikėjime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.