daturėjimas

Daturėjimas – tai kalbos priemonė, kai sakinyje veiksnys yra ne veiksmo atlikėjas, bet jo įrankis, priežastis ar aplinkybė. Veiksmas dažniausiai reiškiamas neveikiamuoju linksniu.

Pavyzdžiai:
1. Jį nužudė peiliu. (Ne "kažkas nužudė", bet "peilis" – įrankis – tampa veiksniu.)
2. Vaiką sukrėtė peršalimas. (Priežastis "peršalimas" veikia kaip veiksnys.)
3. Kambarį apšvietė lempa. (Apšvietimo šaltinis tampa veikėju.)

Tai dažna poetinėje ar ekspresyvioje kalboje, suteikianti vaizdingumo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'daturejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Daturėjimas – tai kalbos priemonė, kai sakinyje veiksnys yra ne veiksmo atlikėjas, bet jo įrankis, priežastis ar aplinkybė. Veiksmas dažniausiai reiškiamas neveikiamuoju linksniu. Pavyzdžiai: 1. Jį nužudė peiliu. (Ne "kažkas nužudė", bet "peilis" – įrankis – tampa veiksniu.) 2. Vaiką sukrėtė peršalimas. (Priežastis "peršalimas" veikia kaip veiksnys.) 3. Kambarį apšvietė lempa. (Apšvietimo šaltinis tampa veikėju.) Tai dažna poetinėje ar ekspresyvioje kalboje, suteikianti vaizdingumo.