dašauti

šáuti, -na (-ja), šóvė (šãvo, šãvė).

1. leisti kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo (šautuvo, pabūklo, lanko): Šauju laukan. Gulomis, stačiomis šáuti. Šaunamàsis ginklas. Vaikas šaujamą lanką pasidirbo. Su seidoku jis šóvė gerą šūvį į lokę. Į mierį, į cielių šáuti. Šáuja ir šáuja – šaudo antis. Šóvė kap iš armotos (garsiai) . Šie užtaisė armetą ir šãvo par medžius. Šãvė girtas i nūšavė. Anas tris kartus šãvo. Tik tan šonan šãvo i ažušavo kiškį. Šausim, kur katro kulka nulėks, te to merga bus. Šauk, o tik nešauk (nerėk), nes pabaidysi. Šautoji, šautinė žaizda. Šóvė taip durnai, kad šáudams uždegė skūnę ir kaimynų tuo visas supleškino trobas. Per dvarelį jojau, į dvarelį šoviau. Šoviau į mūro sienelę, garsinau dvarelį, kad išeitų mergelė, balta lelijėlė. Šaute šoviau ir šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo. O kaip prijosim uošvelės dvarelį, šáukit visi, brolužėliai, į vario vartelius. Par dvarelį jojau, par langelį šoviau. Eina – kaip šautè šáuna (smarkiai) . O, kap šóvei mano žodžius (pasakei kaip tik tai, ką aš jau rengiausi sakyti) ! Kreivas šautuvas – nori, kad tiesiai šaũtų. Šovė į kulnis, o kliuvo į nosį. Žmogus šauja, velnias kulkas neša. Ar davė ubagui kada iš armotos šáut?

2. leisti kulką, taikantis nukauti, nužudyti: Ką tik šáuna, visados pataiko. Šáuti nenušavo, neužmušo, bet jau piningus atėmė. Už ką tu muni šavái? Aš tau nieko nedariau! Papasakosiu, kaip teterviną šóviau. Šaváu [varną] kokį dešimtį sykių i nenūšavau. Lydeka, kaip šaváu, tuo paplūdo (iškilo į paviršių) . Varnėnas nešaujamas (nemedžiojamas) paukštis. Negalėjo sakyti, ka pažįstu – anie tujau šáuna žemėn. Šovė šovė kareivėlį pro liepelę. Šáusiu savo mergužėlę par raibą gegelę. Oi broli, broli, broleli muno, kam tu šavai balandelį, kieminąjį paukštelį? Ein našlelis paskui su šviesia plintele, žada muni šauti, raibą geguželę. Ūžė kulkelės kaip sodne bitelės, tatai muni šavo. Už šviežiai šautas stirnas, zuikius, kurapkas. mokam aukščiausias prekes. O Dievas anuos ūmai šaudys (šaus), jog skaudės jiemus. Šaukite ją, nečėdykiat strėlų. Kad ją šaũt! Ėmė musia ir inlindo pienan. Neinsiveriu [siūlo į adatą],
kad tave šaũt! Tegu ją šáuna, namo neneškit [užmuštos gyvatės],
apkaskit! Paveizėk į zalkorių, koki esi šaunamà žemėn (niekam verta) . Šoviau varną – nušoviau šerną. Šãvė į du zuikiu – ne vieno nepaėmė. Tu jo nė šáute neprigriebsi. Gerą paukštį dvim kulkim šauna. Da miške lankas, o kalvėj geležis, o jau mešką šauna.
šaunamaĩ. Pabėgo į šalį kaip šaunamaĩ.
šautinaĩ. Šautinaĩ šavo.
šautinõs. Vagys tėvą par langą šautinõs nušavo. Sako, būčiu ir aš nusišavęs, būčiu šãvęs [is] žemėn.

3. susidarius viduje spaudimui, su trenksmu išlėkti, iššokti, išsiveržti, sprogti: Važiuojant namo, užpakalinė padanga šóvė. Staiga su trenksmu šovė vienas kamštis, ir putoto skysčio fontanas šnypšdamas mušė į viršų. Anuosyk, kai atkimšo, jis. jau beveik šóvė. Dangtį nukėlus, garai šaute šaudavo į viršų. atsprogus smarkiai išlėkti: Iš krosnies žarija šauna – bus svečias. Jei, kūrinant pečių, šáuna žairia – atšaus svečias iš kur. Atvažiuos kas: žarija šãvo net až pripečko. išpilti, išmušti (prakaitui, šilumai): Kai nepasiruošęs kalbi, tai prakaitas tik šáuna. Tik šiluma šáuna.

4. trenkti. Susižaibavo ir šãvė perkūnas. Sužaibino ir šóvė. Perkūnas šóvė ir žudegė. Perkūnija tankiai tikt šauna ir šauna. Kačei visur žaibaujant, perkūnui stulpus šaujant, ne viens iškadoj bus. A, kad tave perkūnas šaũt! Kad tave, berneli, perkūnėlis šautų, kap mano mergelės rūtelės nuvyto. smarkiai švystelėti, plykstelėti: Žaibas šóvė kryžiais. Pro atidarą langą šovė į vidų linksmų spindulių pluoštas. Maži pasityčiojimo, o gal pavydo žiburiukai šovė iš jos beveik juodų akių. staigiai leisti, skleisti (ryškios šviesos pluoštą): Spindulius leisti, šáuti.

5. kirsti, smogti: Kad aš su kumstoku šáusu į kaktą, tuoj tau ir akys žverbėti pradės. Ka šáusiu su tuo grėbliu į galvą! Par užkulnius šáuna tik su tuo dalgiu – pjauk greičiau! Šavo par ausį. Ko čia lendi! Kai šáusu par nagus, tai žinosi! trenkti, daužti: Galvą į laiptus kaip šóvė, i negyvas. kirsti, gilti. Čia ma [n] pas akį viena [bitė] šóvė.

6. smarkiai mesti, sviesti: Tas, sėdėdamas už kamino, šãvė tuoj girnų akmeniu an pinigų, an stalo. Juo sakai, juo tyčioms supyks – ir šáuna į galvą, ką ranko [je] tura.

7. sklęsti, stumti: Šáuti duris. Šáuti kartį. Pabijoj našlelė žaunierėlių, nešavė durelių šovynėlės.

8. kišti, stumti į krosnį kepti: Šáuk šitą didįjį kepalą į patį galą, o šitą mažąjį palik po anga – geriau iškeps. Atsargiai šáuk duoną į pečių – nesulipyk kepalų. Duona jau įrūgo – laikas šáuti. Į tą kaminą įlindęs [is] reikėjo ten [duoną] šáuti. Reikėjo tau bandeles tenai šáut. Tėvelis liuob dirbs ližes duonai šáuti. Astė pietums nupenėtą šutina gaidį ir kelis kviečių plyckus į kakalį šáuja. | Į skylę tinklą šáuna [ir gaudo žuvis]. mauti: Aš kelines dideles šáunu sau an kojų.
9, leisti šaudyklę audžiant: Dvim gijim audžiant, reik du šautuvu šáuti po vienas antro. Šáuna šaudykle, paskui pykšt pokšt muša muštuvais. Paskutinę šaudyklę šãvo. Sėsi staklelės gailiai verkdama, šausi šūvelį nematydama. sklandžiai lėkti, nerti pro žiotis. Šaudyklėlė gražiai šáuna, siūlo neužgauna. Nesišáuna šaudyklė, žiotys per siauros.

10. staiga smarkiai kilti į viršų: Tarsi iš laidynės paleistas grumstas vieversiukas šauna į dangų ir čirena, ryliuoja. Į aukštį šovė liepsnos liežuviai. būti stačiai į viršų iškilusiam: Per kokį puskilometrį nuo kelio į dangų šovė medinės bažnytėlės bokštas. Šauja dangun pušys šimtametės, aukštyn veržias beržas paūgėjęs. Kiekviena iš šakų šaujas (skečiasi) pro mūrą.

11. smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, skristi ir pan.: Paukštis šáute šáuja per orą. Lėktuvas šáuna padange. Šáuk iš čia greičiau! Ans ka šóvė pro duris, tik dulkės surūko! Šautè par duris šáunam tiktais, ka kas nepačiupt iš užpakalio. Gal šáunam į uogas kumet? Šáuk stačiai tum takiuku, niekur nesukias. Kaip šavaũ iš patalo! Aš šóviau po lovos, ka tik užkulniai nuskrabėjo. Mišku mišku vedu šáunav teip į šiaurę. Čia šáuk tiesiai, i nuvažiuosi. Šáuk greičiau į lauką parvest arklių! Pastovėjaus ant keliu, nesulaukiau vyro ir šaváu numie. Šáukit tiesiai šituo keliu. Kaip pasakiau, kad nuo mañ šóvė! Kad šãvo pro mane! Kai moterys išsiskirstė, Senavaitis kaip kulka šovė padaržiais, pakiemiais. Arklys šãvo kaip dūmas. Arkliai tik šauna tolyn per perkasus, pelkes. Oi šoviẽ, jovie, raiba degute, iš vyšnelių sodelio.
šautinaĩ. Šautinaĩ iššavo!. Arklys šavė̃s in šalį ir tik vežimo neapvertė. Švykšt šaujas vėžys atabulas. Šáukis (važiuok) an dviračiu. Kad šãvos pro duris! Šovė̃s in duris. būti tiesiai tolyn nusitęsusiam: Plentas tiesus ligi Jonavos, paskui jis kerta geležinkelį, aplenkia miestelį, šauna per Šventąją ir ima vingiuoti per balas. Mum sklypelis šáuna pro egleles. | Šáunant būs šeši kilometrai lig sienai [su Klaipėdos kraštu]. staigiai leistis, pulti ką daryti: Šovėsi bėgti laiptais ir vos nepargriuvo. Jie šóvėsi lietuviškai mokytis. kristi: Kad šóviau iš medžio, tik šonas subraškėjo!

12. šiurkščiai, tiesiai sakyti, drėbti, rėžti: Kaip ana mun šáuna, ar aš galiu tylėti! Sragus toks vaikesas, šáuna kaip su strypais. Pasiutęs, šáuna į akes ką susigalvojęs! Šaũs žodį kokį, kad čiaudėsi! Revinskas paraudo ir jo antakiai susitraukė piktai, rasit būtų šovęs žodį prieš žodį.

13. gerti svaiginamuosius gėrimus, lenkti, mesti (taurelę): Buvo burnelę šaunantì, bet prilipšni bobelė. Šáusma po burną, ir užteks. Par daug anie burnelę šáuna. Pačiudu įejusiu į karčemą šnapšės šauti.

14. prasikišti, išlįsti, išsiduoti: Žiūriu, kaimyn, – į senatvę abiedviejų mudviejų kupros pradeda šáutis. Pro išdaužėjusią drobę aiškiai šovėsi apvalių pinigų briaunos.
į ãkį šáuti miegoti: Abudu šáuna į ãkį.
į gálvą šáuti (šáutis)

1. staiga kilti (minčiai), būti prisimintam: O Baltaragiui tada kaip tik šovė į galvą: kodėl jis negalėtų apgauti Pinčiuko. Autoriai dažnai nesistengia paieškoti tikslesnio žodžio ar posakio, o nusitveria pirmo šovusio į galvą. Bet kaip tik tuo metu man šovė į galvą protingesnė mintis. Delnais ploti nešovė niekam į galvą. Man šóvė in gálvą, kad reikia bėgt. Ot, kada kas žmogui šauna in galvą, ir padaro kap nereikia. Jau daina galvõn nesišáuna – pasenau.

2. apsvaiginti: Tartum visas išgertas vynas būtų šovęs jam į galvą.
kaĩp akimì šáuti kur tik pažvelgsi, visur aplink: Kàp akià šáut – vis pievos nuguldytos.
kaĩp šautè stačiai, labai tiesiai: Eik per mišką, nueisi kaĩp šautè. Eik stačiai par dirvas, nueisi kaĩp šautè.
kaĩp šáuti (šautè, šáutas) . Tiesus kelias – kaĩp šáut. Kelias tiesus, iš Ratnyčios tai kàp šáut. Kelias iš Vilkaviškio į Kapsuką tiesus kàp šautè. Tiesiai eina plentas kaĩp šáut. Kelias – kàp šáutas į kiemą.
neĩ šóvęs, neĩ dainãvęs nieko negavęs: Parbėgau neĩ šóvusi, neĩ dainiãvusi.
nors tù šáuk kad ir kažin ką darytum, jokiu būdu (neįmanoma): Nors tù šáuk, nerandi, ir gatava! Neturiu pinigų, nor tù mañ šaũ! Nor tù šáuk, nor tù šaũk – neina [vaikai namo].
vil̃ką šáuti toks žaidimas: Visoki išmislai, juokai, žaislai: vilką šauti ar ožkapilę degti.
apšáuti.

1. daugelį ar visus nušauti: Galia su palemiotu (kulkosvaidžiu) duot ir apšáut visus.

2. sudrėkinti, išmušti, išpilti. Apšauja visą prakaitas. Nat prakaitas mane apšovė, kap itep pasakė. Nuo išgąsčio net prakaitas apšãvo. Šaltas prakaitas apšovęs kaktą. Visą apšáuna prakaitu. Tik àpšavė prakaitu, nei iš daikto nepasjudinau. aptraukti. Ligonė visa gelta apšautà. Geltu apšáutas, kad, rodos, pjautum, ir tai kraujas nebėgt. | Tokiam prastam gyvenime kožną apšáuna geltas ir būva nebeskaistus. apipilti, užlieti: Vieną kiudelvaltę par Tovę apšóvė, pryšakį panarino po volo.

3. greitai apeiti, apibėgti, aplėkti: Apšáusi veikiai visus kiemus su dviračiu. Greitai apšáuna tokį kelį. Jis apibėgo, kaip šautas apšóvė.

4. apgauti: Vienas visus apšóvė. Kadgi visur tave ir apšáuna! Apšóvė mergiotę, ir papūsk dabar jam uodegon! Ir velnias jo neapšaũs. Aš jį apšavau tūkstančia litų. Vaikas apšóvė tokį vyrą!. Tą karvę pirkusi apsišóviau – niekam verta. Esu senas, o apsišóviau. Kur mano protas teip apsišáutei! Apsišóvė kap merga trečiu vaiku. sutrikdyti ramybę: Daktarai apšáuna žmogų – šimtą ligų suranda.

5. aplenkti: Mano sartis lengvai jūsų bėrį apšáuna.
atšáuti

1. iki kurios vietos atleisti kulką, pabūklo sviedinį ir pan.: Jau prūsas iki čia atšáuja. Strielba atšãvo ir vietoj žmogų nušavo. Granatų atšáuta tapė i prie mūsų, bet nušautų nebuvo. Vienam vyrui toks atšautas [patrankos] akmuo galvą nuplėšė.

2. šaunant atsviesti, atblokšti iki kur: Kaip provijo armotas su toms pakuloms, teip ir mane įgrūdo; paskui kaip šovė, tai mane šičia atšovė. Ant veselės ir aš buvau: par pelų maišą kaip šovė, tai mani čia ir atšovė.

3. šaudant atbūti kurį laiką: Atšáusiam savo ir einam numie.

4. atstatyti, atkišti į priekį: Ir kaip ji stovi? Pilvą atšovusi, lyg dienė būtų. Kaip atsišovęs jo smakras ir nukumpusi ir taip kumpa nosis!

5. atsklęsti: Atšáuti užkaištį. Atšaunamasis spyruoklis. Mergiotė atašãvo duris. Dabar langai atskleisti, langinės atšautos. Už durų subildėjo žingsniai, žvangtelėjo atšaunama sklendė. Atšaukie, našlele, šovynėlę, suleiskie žaunierius in klėtelę. Miela mano motinyte, atšauk vario velkelę. Apačioje kam garsiau sukrebždėjus, viršuje tuoj atsišaudavo durys.

6. audžiant ištraukti negerai įšautą (siūlą): Atšáuk siūlą vieną [audime],
bus negerai. Reikia paardyt atgal, atšáut. audžiant primušti (siūlą): Bovelnos apmetimas, atšáudavom su linų siūlu. Kai dimais audi, tai dviem siūlais atšáuni – ir lieka siūlai patisi viršuj. Negerai užšavau, maž atsišaũs [siūlas].

7. sparčiai ateiti, atbėgti, atskubėti, atlėkti: Vanagas ant balandžio lyg šaute atšovė. Kano kas su tokiuo gražu arkliu atšáuna? Kaip šáute atšóvė. Vedu i atšáunam čia. Matociklą įsitaisyk – atšáusi greitai. Prašom pas mane kada atšáut. Bet ir nenustebo, kad atsišoviau.

8. šiurkščiai, griežtai atsakyti, atkirsti: Tik ažkliudyk, tai tau kad atšaũs – neturėsi kur akių dėt! Kaip anas, ne blogiau ir aš atšavaũ. Ana atšáuna ažkart, netyli. Tas vaikas atšovė kap iš pypkės. Klausi ko – atšóvė žodį, ir pasibaigia [šneka]. Moka su pamušais atšáuti. Tas irgi nepasiduoti, už vieną žodį – dešimtį atšauti. Atsišáuk, nepasiduok, ka bjaurotų.
dašáuti.

1. paleisti kulką iki numatytos vietos: Šoviau in kiškį, ale nedašóviau.

2. ne- nevisprotis: Jis lyg ir nedašáutas.
įšáuti

1. šaunant pataikyti į ką, kliudyti: Įšóvė į stogą i tą stogą uždegė. Įšóvė į pilvą ką ten, gavo gulties pjaustyties (operuotis) . Kojon inšãv [o]. Brolis stačiai į vidų įšóvė. [Tam tikrais pistoletais] į blokus įšaunamos specialios vinys. Į karaitį jojau, į vartus įšoviau: išeik, išeik, mergužyte, atkelk man vartaičius. Jis iš seidoko į mano inkstus strėlas įšovė.
įšaunamaĩ. Priejau įšaunamaĩ pri tetervino ir nuritinau (nušoviau) . Šuilokas. sau. kulką į vidurius įsišovęs.

2. šaunant pramušti: Negalėjo nė įšáuti, nė įpjauti žemę, o batviniai paaugo kaip kepalai.

3. įtrenkti: Įšovė žaibas į skūnę gaspadoriaus.

4. smarkiai, greitai įbėgti, įvažiuoti, įplaukti ir pan.: Voverytė, pašokus nuo žemės, šaute įšovė į medį. Mažu kokia lydeka insišaũs. Ašakaitis balsu pasisveikino ir įsišovė į mokyklą. įsilaužti: O svirno yr durys dvejos, jau neįsišaus niekas.

5. staiga pasakyti, įterpti (žodį): Ji. pranašauja, – įšovė Barbutė. Klauso i vis žodį kokį inšáuna.

6. įlįsti, įsiskverbti. Insišóvė rankon sopulys. Man kojose insišovė sausas sopulys. Dieglius insišóvė pečiuosa. Net dieglius insišóvė iš juoko.

7. įkišti, įstumti į krosnį: Duoną į pečių įšáuti. Ivonėlis ėmė ir pečiun ją. įšóvė [su liže]. greit įkišti, įbrukti: Duo (duok) man savo mėsą, aš ją anšáusiu maišan. įberti, įmesti: Pelenų įšáunam kibirą, skalbam ir tvatijam [žlugtą].

8. įsigerti, įkaušti: Ale visi įsišãvę parvažiuoją iš Darbėnų.

9. skirti, priteisti: Anam įšãvo teisė [ja] s aštuonias paras daboklės.
į akìs įšáuti pasakyti teisybę: Jiems gali dabar įšáuti į akìs.
į šìrdį įšáuti patikti: Inšóvė šitoj merga man iškart širdiñ.
iššáuti

1. paleisti kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo (šautuvo, pabūklo, lanko): Ižšauju. Iššauju pūčką, strėlą. Iššáuju kulką iš pūčkos. Šūvį vieną iššóviau. Iššáuti į viršų. Tik revolveris pliaukš ir iššovė. Vienas iššãvo į tą žiuburį. Turėjau naganą rankoj, kap paspaudžiau per petį (nežiūrėdamas) i ìššaviau. Iš mažo kulkosvaidžio kelis kartus iššavė. Paulius tarpduryje sustojo ir iššovė į tamsą. Ir prijojau dvaružėlį, iššóviau į mūružėlį, kad išeitų mergužėlė, atkeltų ma [n] vartužius. Teipo ižšausiu tris strėlas šalin jo, kaipo šaučia ženklop. Kaip iš šautuvo kokio iššãvo (prasidėjo netikėti įvykiai) . Ir kaime kaip iš šautuvo iššovus paplito naujiena. Įšokau į rūbus ir kaip iššautas išlėkiau pro duris. Laikas prabėgo kaip iššauta kulka. Prašoko tatai visa kaip šešėlis, kaip strėla, iž kilpinio iššáuta. Sarmata ne armota – neiššaũs. Klumpiai paslydo, ka virs aukštynaikas, šautuvas pūkšt ir išsišãvo.

2. šaunant sužaloti, išmušti: Iššóvė jam akį. Šis, pištalietą ištraukęs, šavęs ir iššavęs jam akį. Susižeidžiau, par karą išsišaváu akį.

3. susidarius viduje spaudimui, su garsu išmušti: Sultys ėmė rūgt i butelio kamštį iššóvė. Tos išsuktos uogos iššóvė – nevyko [išsukti]. atsprogusį smarkiai išsviesti: Sausos malkos spragsi ir lyg mažas žvaigždes iššauja žarijas. Jei iš kūrenamo pečiaus iššauna žarijelę, tai bus svečias.

4. audžiant perkišti (šaudyklę): Ji visai nemokėjo aust, nė vienos šaudyklės neiššóvė.

5. išlįsti į paviršių, atsikišti: Jo kojos ilgos, kelnės trumpos, o keliai išsišovę. Net kaulai išsišáuna an kriūtinės, kai kelia. Iššokęs kaulas tas per klupstį, visas kelienas išsišóvęs. Kaulai nugaroj išsišãvę, o buvo kai lova karvė. Jo kakta labai išsišovus, kaulai išsišovę. Išsišóvę tos [sąnarių] ataugos, rankos negaliu prileist. Gyslos išsišãvę kojose. Šitas pagalys labai išsišóvęs – ar nenupjautumėm? Kai teip pastatei, tai visos sienos išsišãvo!

6. smarkiai išbėgti, išvažiuoti ir t. t.: Tas šaute iššóvė pro duris. Nežinau, kur anas iššãvo. Iššãvo (pabėgo) po Martyno. Kaip šáute iššóvė iš trobos – deviau su mazginiu par snukį. Nieko po ranka nesugriebdama, paspiria klumpe puskiaulį, kuris kaip kulka iššauna laukan. Šis nupirkęs ir iššavęs numie. Išsìšavė [iš trobos] vienas kitas – tik siuva tas per tą, tik siuva!

7. išgerti, išlenkti (svaiginamų gėrimų): I po vieną iššauna [puoduką],
antrą, i po trečią – jau ano pradėjo pakaušis kaisti. Reik iššauti porą burnų.

8. staiga ištarti, pasakyti: Visai iš netyčių žodį iššóviau (negerai ką pasakiau) . Priėjo tuomet prie manęs ir staiga kaip šaute iššovė: – Daili iš tamstos mergina!. Kas išsišáuna iš kalbos, ans tą ir užrašo. Išsišavo žodis, o nenorėjau teip sakyti. Į bi kokias rodas įves įves, ir išsišáus anam patinkamas žodis. Žodis kaip iš kišenės išsišavo (staigu). Kaip iš bato aulo anam išsišáuna žodžiai – ano nenukalbėsi. netinkamai ką pasakyti, išsišokti: Jau čia tai tu, bra, išsišóvei, geriau reikė patylėt.
kaĩp iš rankóvės išsišóvė buvo greitai paruošta: Pietai kaip iš rankovės išsišavo: gera šeimininkė, greita.
nušáuti

1. šūviu nužudyti, atimti gyvybę: Jūsų brolelį mūšy nušóvė. Matom, ka nušáutas kareivelis gulia. Vedu bijov sakyti, ka nenušaũtum. Per karą tik tik nenùšavė. Ir nušáut buvau pastatytas. Kur dingsi nejęs – nušáus. Čiupo šautuvą ir pykšt – abudu nušovė. Važiav [o] namopi, žuejo (užėjo) naktin (nakvoti) , ir anys šovė ir nušóvė. Nušãvo, pakavojo karė [je],
niekas nežinos, kur tu guli. Kur ans ten ejo, a pri arklio – nū̃šavė ant lauko. Jisai paukštį nušóvė šūviu lake. Paukštį nuo karties nušáuti. Kukuojančią gegutę nušáusi – kito pavasario nesulauksi. Nušauk man ar tetervą, ar kurapką. Iš aštuonių vilkų tik du nùšavė. Nušãvo mūsų šunį – buvo aprietas. Ar tu neregėjai nušautų̃ ančių? Nušautái kiškį. [Taurą] jis buvo pas Vilnių nušavęs. Kad [laumės arklių] nebjodytum, pakabina kūtė [je] nušautą šarką. Ar tu gailiesi tos nušáutosios varnos plunksnų? Mėlynasis balandeli, kas tavi nušausai? Nušóvė tėvulis, nupumpino, tėvulis žvirblelį nupumpino. Aš nušáusiu mergužėlę par raibą gegelę. Jauni broliai aukso strielba tai mane nušóvė. Nekaisk puodo, kol paukščio nenušovei. Dar lokio nenušóvęs, o jau kailį lupa. Tik vieno aš bijau, kad, norėdami nušauti iš karto du zuikius, nepataikysime nė į vieną. Iš karto dviejų kiškių nenušáusi. Šovė kiškį – nušovė šerną. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušáusi. Lapė nušáut – tai ne nusispjaut. Nušáusi iš kailinių rankovės (ką tu man padarysi) ?! Galia ant vietos nušáuti – užmiršau, kaip vadinas [kaimas]. Ne briedį nušáusi – pats savi nusišáusi. Kits kitą nusišóvė dėl ežių. Kiek jų nusišãvo vienas kitą! Nusišauti vyras mėgino. Varnienos kartais aš išsikept užsigeidęs, varnų ben porelę sau pietums nusišáuju. Medžiojam, ir vienas jau nusìšavė šerną ir džiaugias. Aš nuėjau į mišką, nusišoviau žebenkštį, pasisiuvau sermėgą. Nors tu, žmogau, nusišauk! pliekiant užmušti, užpoškinti: Ar aš jos nenušavaũ – lenda ta musia akysa. Nušauk tu per galvą, bet nieko nebeatmenu!

2. šūviu numušti: Labai daug lėktuvų buvo nušáuti. šūviu nutraukti, nudaužti: Yr jam nūšóvę pirštus. Per šakas in ją. šovė ir nušóvė vieną plunksną.

3. paleisti (kulką, strėlę), kad nulėktų iki kokios vietos: Nei aš, nei kas kitas negalėjo taip toli nušauti tą strėlę. Ar toli tu nušausi iš šito savo šautuvo?

4. pašauti 1: Par karą nušóvė kojas – kolūky negalėjo dirbt. Berlyne jam ranką nušóvė, sužeidė.

5. susidarius viduje spaudimui, su garsu atsidaryti: Kas čia – nùšavė pomidorai?! atsprogusį smarkiai išsviesti: Kad toli nušauna žariją, tai bus tolimas svečias, o kad artie, tai artimas bus svečias.

6. šaudykle numušti (audžiant): Ar nutrūksta, ar nušáuni [giją] ?

7. trenkiant užmušti.

8. nuobliuoti, nulyginti: Lentą nūšáuti. Nūšauk man grindžių lentas.

9. nustumti į krosnį: Ona, ar gerai nušóvei duoną? Negalima nušáut nuo ližės [kepalo]. Prilipo prie ližės [kepalas],
sunku pakept – nenori nusišáut.

10. greitai nulėkti, nuskubėti: Nūšóvė į pakalnę vaikai. Vaikali, nušáuk, užšokęs an dviračio, duonos. Ans į numus šáute nušãvo, tik kudlos padulkėjo. Šauk nušáuk man kiaurai par visus atolus! Kaip šaut nušóvė. Tiesiai nueisit [šiuo keliu],
kap iš šautuvo nušáusit. Nekas čia man ir Pandėlin nušáut. Nušãvo ir atšavo par minutę. Nùšavė kap kulka. Visos pelės iš baimės kaip šautos nušauna į savo urvus. Skregždės, žiūrėk, jau net kur padangėn nušovė. | Spinduliai nušaus po tiesumui.: Kur jis nusišovė?

11. pavykti, pasisekti: Ma [n] pyragai šį sykį nenusišóvė. Tas rykas nenusišovė jam jo. rankoje.
pašáuti

1. šūviu sužeisti: Pašóvė jis koją kiškiui. Pašáuju paukštį. Paukštis su pašautaĩs sparnais. Nuėjęs į krūmus žiūri – kareivis guli pašáutas. Koja jam pašáuta. Ma [no] mamą pàšavė, tai ir mirė. Kap bėgo, tai pašãvo. Pašáutas [briedis] būva inširdęs. Žmonės pašãvo vilką, tai kur jo bėgta, te kraujo šliogė. Dvi kurapkas užšaviau ir vieną pàšaviau. Erelis aukštyn pakilęs buvo, ale tuojaus pašautas žemyn nupuolė. Karveleli mėlynasiai, kas tave pašavo? Guli guli kareivėlis galvele pašautas. Pasisaugok, laputėle, pašaus tave strielčiukas. Nuej [o] kap pašautas (labai greitai) an vienos kojos. Elzė susigūžė lyg pašautas paukštis. Šernas neria kaip pašautas į mišką. Eik tu, varna pašautúoju sparnu!. Pasišoviau kojelę, pabyrėjo kauleliai.

2. šūviu sugadinti, pamušti: Pašóvė orlaivį po Kuršėnais. Par Didįjį karą buvo pašóvę [bažnyčią],
bokštą nuvertę. Vokyčiai vieną pašóvė trobą, dega. Tai lėktuvas sminga. Pašautas viršum žalio miško.

3. nušauti, nukauti (medžiojant): Pagausiu kiškiuką, ančiuką kokį pašáusiu. Pašautà lapė, kailelį nuėmiau (nudyriau) . Pašavau, pašavau, pilką sakalėlį pašavau! Ašiai turiu aukso strielbelę, kuri pašauna pilką antelę.: Vienas strielčius pasišovęs stirną padėjo prie medžio.

4. sugebėti, įstengti šauti.

5. paleisti šūvį, iššauti: Kokį kartą ir pašáudavo, pagąsdydavo [ponas uogautojas].

6. įstumti į krosnį kepti: Pašáuk duoną, duonkepys jau karštas! Duoną po pečiaus pašóviau. Kaip jau duoną pašáus, paliks tokį mažą pagrandinį. Ant ližės padeda [kepalą] i pašáuna po pečium. Negerai pirmąjį [kepalą] pašavaĩ, tai ir nepareina duona pečiun. Ruošie (ruošk) duonelę pašáut pečiun. Pašáuk ragaišį in pečių. Pyragai jau guli ant skardų, ir bežiūrint juos pašauna. Kai pašaudavo į krosnį žąsį, toji lyg aukso obuolys sutviskėdavo. Antaniukas raganiūtę šmurkšt pašãvo pečiun. | Tėvas ta (tai) jau norėjo po kuknės pašáuti tą laišką. Skaudžiai puikus raištis buvo, bet po lytaus pašaváu (nepasaugojau, lyg pakišau lietui) , ir nubluko. Nekreik tų pakūgių – ar nepašausi šieną po lytaus (gali užklupti lietus) ?!. Nemaniau, kad taip gražiai kepalai pasišaũs po pečiu.

7. pakišti po kuo: Pašóvė ragutes po medžiu. palįsti, pasmukti: Po stalu pasišóvė šuva.

8. atnešti, padėti: Kažin ar par Velykas man pašaus tas Velykis kokį kiaušinį? Bėkit, vaikai, ieškoti – Velykis kiaušinį pašovė!
9.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dasauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x