Dainušninkas – tai žodis, reiškiantis menišką, įtaigų, bet ne visada profesionalų dainininką, dažnai su švelniu ironijos ar nuolaidžiavimo atspalviu. Vartojamas apibūdinti žmogų, kuris mėgsta dainuoti, bet jo vokalas ar įgūdžiai gali būti riboti.
Pavyzdžiai:
1. Senasis kaimynas – tikras dainušninkas, vakarais vis girdisi jo balsas iš verandos.
2. Vaikystėje buvau mažas dainušninkas, dainavau visiems, net jei nieko to neprašė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.