čiupinimas

Čiupinimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškantis smulkų vagystę, apgaulę ar neteisėtą pasinaudojimą (dažniausiai pinigais, turtu), dažnai slapta, iš mankštos ar per neatidumą.

Pagrindinės reikšmės:
1. Smulki vagystė (pvz., pasisavinti smulkias sumas, daiktus).
2. Apgaulė / sukčiavimas (pvz., apgauti versle, įsigyjant).
3. Neteisėtas pasinaudojimas (pvz., paimti komunalinius pinigus be atskaitos).

Pavyzdžiai:
- „Jis užsiima čiupinimu – parduoda sugedusius telefonus kaip naujus.“ (apgaulė)
- „Kas mėnesį iš biudžeto truputį čiupina, niekas nepastebi.“ (smulki vagystė)
- „Čia ne verslas, o grynas čiupinimas!“ (neteisėtas pasinaudojimas / sukčiavimas)

Sinonimai: vagystė, apgavystė, afera, machinacijos, „temoimas“.
Naudojimas: Dažniausiai šnekamojoje kalboje, neigiama prasme.

Įrašas
Paaiškinimas	Čiupinimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškantis smulkų vagystę, apgaulę ar neteisėtą pasinaudojimą (dažniausiai pinigais, turtu), dažnai slapta, iš mankštos ar per neatidumą. Pagrindinės reikšmės: 1. Smulki vagystė (pvz., pasisavinti smulkias sumas, daiktus). 2. Apgaulė / sukčiavimas (pvz., apgauti versle, įsigyjant). 3. Neteisėtas pasinaudojimas (pvz., paimti komunalinius pinigus be atskaitos). Pavyzdžiai: - „Jis užsiima čiupinimu – parduoda sugedusius telefonus kaip naujus.“ (apgaulė) - „Kas mėnesį iš biudžeto truputį čiupina, niekas nepastebi.“ (smulki vagystė) - „Čia ne verslas, o grynas čiupinimas!“ (neteisėtas pasinaudojimas / sukčiavimas) Sinonimai: vagystė, apgavystė, afera, machinacijos, „temoimas“. Naudojimas: Dažniausiai šnekamojoje kalboje, neigiama prasme.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.