čiaučenti

„Čiaučenti“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis tyliai, pusiau burna kalbėti, šnibždėti, šnekėtis nepakeltu balsu, dažnai su atspalviu slaptumo, neaiškumo ar nepatogumo.

Pavyzdžiai:
1. „Ką jie ten taip ilgai čiaučena kampe?“ (kodėl tyliai šnekučiauja)
2. „Nustok čiaučenti ir pasakyk aiškiai!“ (nustok šnibždėti)
3. „Susitikę seniai ne matę draugai visą vakarą čiaučeno prie stalo.“ (tyliai kalbinosi)

Pastaba:
Žodis dažniausiai vartojamas neformaliuose pokalbiuose, o knyginėje kalboje gali būti pakeičiamas atitikmenimis: „šnibždėti“, „šnekėtis tyliai“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Čiaučenti“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis tyliai, pusiau burna kalbėti, šnibždėti, šnekėtis nepakeltu balsu, dažnai su atspalviu slaptumo, neaiškumo ar nepatogumo. Pavyzdžiai: 1. „Ką jie ten taip ilgai čiaučena kampe?“ (kodėl tyliai šnekučiauja) 2. „Nustok čiaučenti ir pasakyk aiškiai!“ (nustok šnibždėti) 3. „Susitikę seniai ne matę draugai visą vakarą čiaučeno prie stalo.“ (tyliai kalbinosi) Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas neformaliuose pokalbiuose, o knyginėje kalboje gali būti pakeičiamas atitikmenimis: „šnibždėti“, „šnekėtis tyliai“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.