Burkiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis apgaudinėjimą, apkvailinimą, klastojimą arba įtikinančią melagingą kalbą. Dažnai vartojamas apibūdinti veiksmus, kuriais siekiama ką nors suklaidinti ar išgauti naudą.
Pavyzdžiai:
1. Pardavėjo burkiojimai neįtikino patyrusių pirkėjų.
2. Politikas kalbėjo be burkiojimų – tiesiai ir aiškiai.
3. Tai ne argumentas, o grynas burkiojimas!
Sinonimai: apgaulė, klasta, melas, manipuliavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.