Buožiukas – tai mažybinė, švelniau ar mieliau skambanti buožės (plaštakos) forma. Dažniausiai vartojama šiuose kontekstuose:
1. Tiesioginė reikšmė – maža, miela ranka (dažniausiai vaiko, mylimo žmogaus):
Kūdikio buožiukai buvo tokie maži ir minkšti.
Suspausk mano buožiuką.
2. Perkeltinė/praleidžiamoji reikšmė – nedidelis kiekis, "žiupsnelis" (dažniausiai tirpios ar birių medžiagų):
Į arbata įdėk buožiuką cukraus.
Reikia tik vieną buožiuką druskos.
Trumpai: Tai mielas, mažas dalykas – arba vaiko rankelė, arba simbolinis mažas kiekis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.