"Bukutė" – mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio "buka" (didžiulis, stambus daiktas ar žmogus). Dažniausiai vartojama švelniai juokais ar šmaikščiai, nusakant stamboką, apsitūpusį daiktą ar žmogų.
Pavyzdžiai:
1. "Po stalčiumi rūsy pasislepė bukutė katė."
2. "Ką čia per bukutę kėdę nupirkai – net į kambarį netelpa!"
3. "Vaikas įsivyniojęs į pledą kaip maža bukutė."
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.