x
buk|ti, bunka, buko
1. darytis bukam, neaštriam: Yla, žagrė, peilis, kirvis bunka.
2. prk. silpnėti, menkėti: Atmintis bunka. bukimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.