bubumčioti

„Bubumčioti“ reiškia tyliai, nerangiai murmėti, knarkti ar šnekėti nesuprantamai, dažnai išreiškiant nepasitenkinimą.

Pavyzdžiai:
1. Senis sėdėjo kampe ir visą vakarą bubumčiojo sau po nosimi.
2. Nusivylęs mokinys bubumčiojo, kol mokytojas paaiškino užduotį.
3. „Vėl darbas namams,“ – bubumčiojo ji, atsiverždama vadovėlį.

Trumpai: tai nerangus, nesuprantamas murmėjimas, dažnai – piktas ar nusivylęs.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bubumcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Bubumčioti“ reiškia tyliai, nerangiai murmėti, knarkti ar šnekėti nesuprantamai, dažnai išreiškiant nepasitenkinimą. Pavyzdžiai: 1. Senis sėdėjo kampe ir visą vakarą bubumčiojo sau po nosimi. 2. Nusivylęs mokinys bubumčiojo, kol mokytojas paaiškino užduotį. 3. „Vėl darbas namams,“ – bubumčiojo ji, atsiverždama vadovėlį. Trumpai: tai nerangus, nesuprantamas murmėjimas, dažnai – piktas ar nusivylęs.