Būbkinėti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis būti būbnu, skambėti kaip būbnui (pvz., nuo smūgių, drebo), taip pat perkeltine prasme – širdies smarkiai plakti (iš baimės, susijaudinimo).
Pavyzdžiai:
1. Per audrą stogas būbkinėjo nuo lietaus.
2. Prieš egzaminą širdis būbkinėjo kaip pamišusi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.