Branktavirvė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sutrikimą, sumaištį, nerimą, neramumą arba sukeltą triukšmą, audrą (dažniausiai perkeltine prasme). Vartojamas apibūdinti chaotišką, nerangią situaciją ar emocinį neramumą.
Pavyzdžiai:
1. Po susirinkimo įvyko tikra branktavirvė – visi ginčijosi ir niekas nesutaria.
2. Jo žinutė sukėlė branktavirvę šeimoje.
3. Visiškai branktavirvė – dokumentai pasklido po visą kambarį!
Sinonimai: sumaištis, neramumai, chaosas, audra (perkeltinė prasmė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.