Bovelnė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis ilgą, nuobodžią kalbą, plepalą, tuščią pokalbį arba niekais užimtą darbą. Dažnai vartojama neigiama prasme, pabrėžiant kalbos ar veiklos be prasmės, monotoniškumą.
Pavyzdžiai:
1. Vėl prasidėjo ta pati bovelnė apie orą.
2. Susirinkimas virto tuščia bovelne.
3. Užsiėmėm taip vadinama „bovelnė“, o ne konkrečiu darbu.
Sinonimai: plepalas, tuščia kalba, aliejavimas, niekai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.