bobukė

„Bobukė“ – tai mažybinė, švelni ar švelniai juokingu tonu vartojama lietuvių kalbos forma nuo žodžio „boba“ (šnek. moteris, senutė). Nėra griežtai įžeidžianti, bet gali reikšti pagyvenusią ar išvaizda/elgesiu savotišką moterį.

Pavyzdžiai:
1. „Kaimynė bobukė visada pasakoja senas istorijas.“
2. „Kokia miela bobukė ten parduotuvėje dirba!“
3. „Ei, bobuke, kur taip paskubėjai?“ (švelnus kreipimasis).

Pastaba: Vartojimas priklauso nuo konteksto ir intonacijos – gali būti ir švelnus, ir šiek tiek paniekintas.

Įrašas
Paaiškinimas	„Bobukė“ – tai mažybinė, švelni ar švelniai juokingu tonu vartojama lietuvių kalbos forma nuo žodžio „boba“ (šnek. moteris, senutė). Nėra griežtai įžeidžianti, bet gali reikšti pagyvenusią ar išvaizda/elgesiu savotišką moterį. Pavyzdžiai: 1. „Kaimynė bobukė visada pasakoja senas istorijas.“ 2. „Kokia miela bobukė ten parduotuvėje dirba!“ 3. „Ei, bobuke, kur taip paskubėjai?“ (švelnus kreipimasis). Pastaba: Vartojimas priklauso nuo konteksto ir intonacijos – gali būti ir švelnus, ir šiek tiek paniekintas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.