bobinčius

"Bobinčius" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, nevykusį, nerangų ar nepatyrusį žmogų (dažniausiai apie vyrą). Turi šiek tiek paniekintą atspalvį, panašus į "kvailys", "nevykėlis" ar "beprotis".

Pavyzdžiai:
1. Nesupratai paprastos užduoties? Tikras bobinčius!
2. Vėl avalynę maiše supainiojo – kaip toks bobinčius išgyvena?
3. Ne klausyk jo, jis kartais elgiasi kaip bobinčius.

Pastaba: Žodis neretai vartojamas švelniai juokaujant, bet gali būti ir įžeidžiantis – priklauso nuo konteksto ir intonacijos.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bobincius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Bobinčius" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, nevykusį, nerangų ar nepatyrusį žmogų (dažniausiai apie vyrą). Turi šiek tiek paniekintą atspalvį, panašus į "kvailys", "nevykėlis" ar "beprotis". Pavyzdžiai: 1. Nesupratai paprastos užduoties? Tikras bobinčius! 2. Vėl avalynę maiše supainiojo – kaip toks bobinčius išgyvena? 3. Ne klausyk jo, jis kartais elgiasi kaip bobinčius. Pastaba: Žodis neretai vartojamas švelniai juokaujant, bet gali būti ir įžeidžiantis – priklauso nuo konteksto ir intonacijos.