blūsėtis

„Blūsėtis“ – tai mažybinė ar švelninimo forma nuo žodžio blūda (nekaltas, lengvai apgaudinėjamas žmogus). Nors retai vartojama, reiškia mažą blūdą arba nekaltą, patiklų žmogų, dažnai su švelniu juokelio ar užuominos atspalviu.

Pavyzdžiai:
1. Mūsų šuniukas – tikras blūsėtis, viską iš karto patiki.
2. Neklausyk jo, jis toks blūsėtis, kad net paprasčiausiai gali būti apgautas.

Pastaba: Žodis dažniau sutinkamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje, o ne oficialiame kontekste.

Įrašas
Paaiškinimas	„Blūsėtis“ – tai mažybinė ar švelninimo forma nuo žodžio blūda (nekaltas, lengvai apgaudinėjamas žmogus). Nors retai vartojama, reiškia mažą blūdą arba nekaltą, patiklų žmogų, dažnai su švelniu juokelio ar užuominos atspalviu. Pavyzdžiai: 1. Mūsų šuniukas – tikras blūsėtis, viską iš karto patiki. 2. Neklausyk jo, jis toks blūsėtis, kad net paprasčiausiai gali būti apgautas. Pastaba: Žodis dažniau sutinkamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje, o ne oficialiame kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.