blūdus

„Blūdus“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis kvailą, absurdišką, nesąmoningą elgesį, kalbą ar situaciją (pvz., nesąmonė, niekai, kvailystė). Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje.

Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
– Nustok sakyti tuos blūdus! (Nustok kalbėti nesąmones!)
– Visi jo pasakymai – vien blūdus.

2. Elgesyje:
– Kokius blūdus jis čia išmuša! (Kokias kvailystes jis čia daro!)

3. Situacijoje:
– Visas susitikimas buvo vienas blūdus. (Visas susitikimas buvo absurdiškas.)

Sinonimai: nesąmonė, niekai, kvailystė, absurdas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bludus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Blūdus“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis kvailą, absurdišką, nesąmoningą elgesį, kalbą ar situaciją (pvz., nesąmonė, niekai, kvailystė). Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje. Pavyzdžiai: 1. Kalboje: – Nustok sakyti tuos blūdus! (Nustok kalbėti nesąmones!) – Visi jo pasakymai – vien blūdus. 2. Elgesyje: – Kokius blūdus jis čia išmuša! (Kokias kvailystes jis čia daro!) 3. Situacijoje: – Visas susitikimas buvo vienas blūdus. (Visas susitikimas buvo absurdiškas.) Sinonimai: nesąmonė, niekai, kvailystė, absurdas.