blaivýti, blaĩvo, blaĩvė
1. giedrytis, blaivėti: Dangus apsiniaukęs blaĩvos, t. y. skaidos debesys, skirias ūkai, rodos progiedruliai, gaidrijas, kliorijas. Bene ims blaivýtis, jau ne teip lyja. Diena jau blaĩvosi.
2. balksti, blukti: Blaĩvos tavo skepeta, raikštis, t. y. daros palšas, balzganas, nuo saulės, lietaus nubalsta.
3. atsigauti (grynu oru), atsikratyti mieguistumu: Eik į lauką blaivytis, kol prasiblaivýsi. Miegas taip ėmė, o išėjus oran, ėmiau blaivýtis.
4. blaivybę platinti, blaivinti.
5. pagirioti.
atsiblaivýti išsipagirioti, atsigauti: Išėjo kieman nuo išgerto vyno atsiblaivyti.
išblaivýti
1. išsigiedrinti: Dangus benor išsiblaivýti, t. y. išsigaidryti. Rytą buvo apniukę, į pusryčius išsiblaĩvė.
2. išsisklaidyti: Išsiblaivė [šeima] per visą svietą.
3. išbudinti, prikelti iš miego: Marti iš miego išblaĩvo vyrą, t. y. išbudina jį. atsigauti, pralinksmėti: Brolis nuo miego išsiblaĩvė. Marti buvo apsiniaukus, ale paskiau išsiblaĩvė.
4. išsipagirioti: Girtasis išsiblaĩvė. Apie pusiaunaktį veselnykai jau visai išsiblaĩvė.
nusiblaivýti
1. nusigiedryti: Žiūrėk, kaip po pietų nusiblaĩvė. Ir lauk, kolei nušvis dangus, nusiblaivys oras. Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus.
2. miegui praeiti: Besočiui visai miegas nusiblaivė. atsigauti, nušvisti: Tik priminus apie jį, nusiblaivo raukšlėmis išarta kakta.
prablaivýti
1. išsigiedryti: Prasiblaivỹs dangus, ir nelis.
2. miegui praeiti: Eik į sodą, gal prasiblaivýsi – visas suniuręs kėleisi, tai nežinai, kas darosi. Išsimiegos vaikelis, prasiblaivys. pralinksmėti, nušvisti: Kolomano veidas truputėlį prasiblaivė. Jau prasiblaĩvęs vaikas. išsiblaškyti: Patarė jam pakeliauti, kad galėtų prasiblaivyti.
3. išsipagirioti: Jis nor prasiblaivýti ir todėl geria vandenį. Girtas duoda, prasiblaivęs atima.
4. priversti blaiviai galvoti: Daugelį tai prablaivė, jie atsitraukė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.