blaivus

"Blaivus" – budrus, sąmojingas, neapsvaigęs (tiek pažodžiui, tiek perkeltine prasme). Priešingybė – apsvaigęs, apsnūdęs.

Pavyzdžiai:
1. Po avarijos vairuotojas išliko blaivus ir greitai reagavo. (fizinė būsena)
2. Blaivus sprendimas padėjo išvengti problemų. (protingas, apdairus)
3. Teismui svarbu, kad liudytojai būtų blaivūs. (nesvaiginęsi)

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'blaivus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Blaivus" – budrus, sąmojingas, neapsvaigęs (tiek pažodžiui, tiek perkeltine prasme). Priešingybė – apsvaigęs, apsnūdęs. Pavyzdžiai: 1. Po avarijos vairuotojas išliko blaivus ir greitai reagavo. (fizinė būsena) 2. Blaivus sprendimas padėjo išvengti problemų. (protingas, apdairus) 3. Teismui svarbu, kad liudytojai būtų blaivūs. (nesvaiginęsi)