Birzgulys – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „pūdymas, pūvančios medžiagos krūva“ (pvz., supuvęs lapų, šakų, mėšlo krūvas). Dažniausiai vartojamas kaip nevaisingos, apleistos žemės sinonimas arba įžeidžiantis žymėjimas žemei, kurioje niekas neauga arba kuri yra menkavertė.
Pavyzdžiai:
1. Tikras reikšmė: „Užsėjome bulves ant seno birzgulio.“ (t. y. ant supuvusių augalų likučių krūvos)
2. Perkeltinė reikšmė (įžeidžianti): „Ką tu ten perki? Tai gi visiškas birzgulys – nei žolė neauga, nei daržovių nepasėsi.“ (apie blogą žemę)
3. Metaforiškai: „Jo galva kaip birzgulys – nieko naujo neįsimena.“ (apie tuščią, neproduktyvią mintį)
Trumpai: Birzgulys – puvinys arba nevertė žemė, dažnai vartojamas neigiamai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.