birbeklis

„Birbeklis“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis neįgudusį, nerangų, nerangiai elgiamąsi asmenį (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų). Gali burtis iš žodžio „birbti“ (knistis, kuistis) arba „berbekšti“ (netvarkingai kalbėti).

Pavyzdžiai:
1. Nustok birbekliu būti – sudėk tuos daiktus į vietą!
2. Kaip tas birbeklis vėl viską išbarstė po kambarį.
3. Su tokiu birbekliu sunku kalbėti rimtai.

Pastaba: Žodis neretai vartojamas švelniai pejoratyviai ar juokais, ne visada kaip smarki įžeidimas.

Įrašas
Paaiškinimas	„Birbeklis“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis neįgudusį, nerangų, nerangiai elgiamąsi asmenį (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų). Gali burtis iš žodžio „birbti“ (knistis, kuistis) arba „berbekšti“ (netvarkingai kalbėti). Pavyzdžiai: 1. Nustok birbekliu būti – sudėk tuos daiktus į vietą! 2. Kaip tas birbeklis vėl viską išbarstė po kambarį. 3. Su tokiu birbekliu sunku kalbėti rimtai. Pastaba: Žodis neretai vartojamas švelniai pejoratyviai ar juokais, ne visada kaip smarki įžeidimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.