bindulis

Bindulis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, nerangų, nerangiai susiglaudusį daiktą arba sutrumpintą, nepatogų objektą. Dažnai naudojamas švelniai neigiamai ar juokais.

Pavyzdžiai:
1. Kokia čia knyga – visas kažkoks bindulis, nei paskaityti patogu.
2. Užsidėk tuos bindulius (batus), jie visai netinka šventei.
3. Kas per bindulis telefonas – nei ekranas matosi, nei mygtukai patogūs.

Sinonimai: keistuolis, mažylis, truputis, nelabai patogus daiktas.

Įrašas
Paaiškinimas	Bindulis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, nerangų, nerangiai susiglaudusį daiktą arba sutrumpintą, nepatogų objektą. Dažnai naudojamas švelniai neigiamai ar juokais. Pavyzdžiai: 1. Kokia čia knyga – visas kažkoks bindulis, nei paskaityti patogu. 2. Užsidėk tuos bindulius (batus), jie visai netinka šventei. 3. Kas per bindulis telefonas – nei ekranas matosi, nei mygtukai patogūs. Sinonimai: keistuolis, mažylis, truputis, nelabai patogus daiktas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.