„Beslas“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis besišypsantį, šypsodamąsi (dažniausiai apie veidą, burną ar žvilgsnį).
Pavyzdžiai:
1. Veidas: Ji stovėjo prie lango besla veidu.
2. Burna: Vaikas žiūrėjo į dovaną besla burna.
3. Žvilgsnis: Jis pasisveikino su draugu besla žvilgsniu.
Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.