Terminas „berniokpalaikis“ yra senas lietuviškas žodis, reiškęs berniuką, kuris tarnavo kaip padėjėjas ar pasiuntinys (pvz., pas kunigą, mokytoją ar turtingesnį ūkininką). Jis buvo vartojamas iki XX a. pradžios, dažniausiai kaip pajuokiamas ar niekinantis apibūdinimas.
Trumpai:
- Reikšmė: Berniukas tarnas, pasiuntinys, padėjėjas (dažnai su neigiama arba pamaldžia konotacija).
- Pavyzdžiai vartojime:
1. „Eik, berniokpalaiki, pašauk mokytoją!“ (kaip įsakymas žemesnės padėties paaugliui).
2. „Jis ten buvo tik kaip berniokpalaikis pas kunigą.“ (paminint žemą padėtį ar menką darbą).
3. „Nebūk berniokpalaikis, imkis rimtesnių darbų!“ (pajuokiamai raginti išaugti iš vaikiškų užsiėmimų).
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nevartojamas ir sutinkamas tik senojoje literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.