beldėjimas

Beldėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., kai kas užsibeldėja ir nuolat kartoja tą patį).

Pavyzdžiai:
1. Mokytojo beldėjimas – kai mokytojas ilgai ir nuobodžiai aiškina taisykles.
2. Tėvų beldėjimas – kai tėvai ilgai pamoko apie atsakomybę.
3. Politiko beldėjimas – tuščias kalbėjimas per diskusiją.
4. Susitikimo beldėjimas – nuobodi pranešėjo kalba.
5. Draugo beldėjimas – kai draugas nuolat skundžiasi tais pačiais dalykais.

Trumpai: tai ilgas, nuobodus kalbėjimas ar pamokslas, kurį dažnai tenka "klausytis".

Įrašas
Paaiškinimas	Beldėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., kai kas užsibeldėja ir nuolat kartoja tą patį). Pavyzdžiai: 1. Mokytojo beldėjimas – kai mokytojas ilgai ir nuobodžiai aiškina taisykles. 2. Tėvų beldėjimas – kai tėvai ilgai pamoko apie atsakomybę. 3. Politiko beldėjimas – tuščias kalbėjimas per diskusiją. 4. Susitikimo beldėjimas – nuobodi pranešėjo kalba. 5. Draugo beldėjimas – kai draugas nuolat skundžiasi tais pačiais dalykais. Trumpai: tai ilgas, nuobodus kalbėjimas ar pamokslas, kurį dažnai tenka "klausytis".
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.