"Belaimis" reiškia nelaimingas, vargšas, apgailėtinas (žmogus ar padėtis). Tai senesnis, poetiškas ar ironiškas žodis.
Pavyzdžiai:
1. Po nelaimių jis liko visiškai belaimis.
2. Belaimis vaikelis verkė prie kelio.
3. Nepasisekė – belaimis pardavėjas grįžo tuščiomis rankomis.
Trumpai: tai išraiškingas būdvardis, nusakantis didelę nelaimę ar apgailėtiną būseną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.