belaimis

belaĩmis, -ė. beláimis. kuris neturi laimės; nelaimingas: Kurs laimos neturi, tas belaimis. Pagėdintas belaimis bus. Vargulis, rudis, rudulis belaimis. Jei aš pas tave klėtelėj gyventau, tave bernelį keiktau, kaip savo belaimę buitelę.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'belaimis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x