bedarbystė

Bedarbystė – tai ekonominė padėtis, kai asmuo, galintis ir norintis dirbti, neturi darbo ir aktyviai jo ieško.

Pagrindiniai bruožai:
- Bedarbis yra darbo jėgos dalis.
- Įstatymų nustatytais atvejais gali tekti registruotis užimtumo tarnyboje.
- Dažniausiai matuojama bedarbystės lygiu (% nuo darbo jėgos).

Pavyzdžiai:
1. Struktūrinė – nesutampa darbo pasiūla ir paklausa (pvz., uždaryta gamykla, darbuotojams trūksta naujų specialybių).
2. Frikcinė – laikina, pereinant tarp darbų (pvz., atleistas darbuotojas ieško kito darbo kelias savaites).
3. Ciklinė – atsiranda ekonomikos nuosmukio metu (pvz., krizė sumažina užsakymus, įmonės mažina darbo vietas).
4. Sezoninė – susijusi su metų laikais (pvz., statybininkas žiemą lieka be darbo).

Trumpai: Bedarbystė – norinčių ir galinčių dirbti, bet neturinčių darbo, padėtis. Priežastys gali būti įvairios: nuo ekonomikos krizių iki darbo rinkos pokyčių.

Įrašas
Paaiškinimas	Bedarbystė – tai ekonominė padėtis, kai asmuo, galintis ir norintis dirbti, neturi darbo ir aktyviai jo ieško. Pagrindiniai bruožai: - Bedarbis yra darbo jėgos dalis. - Įstatymų nustatytais atvejais gali tekti registruotis užimtumo tarnyboje. - Dažniausiai matuojama bedarbystės lygiu (% nuo darbo jėgos). Pavyzdžiai: 1. Struktūrinė – nesutampa darbo pasiūla ir paklausa (pvz., uždaryta gamykla, darbuotojams trūksta naujų specialybių). 2. Frikcinė – laikina, pereinant tarp darbų (pvz., atleistas darbuotojas ieško kito darbo kelias savaites). 3. Ciklinė – atsiranda ekonomikos nuosmukio metu (pvz., krizė sumažina užsakymus, įmonės mažina darbo vietas). 4. Sezoninė – susijusi su metų laikais (pvz., statybininkas žiemą lieka be darbo). Trumpai: Bedarbystė – norinčių ir galinčių dirbti, bet neturinčių darbo, padėtis. Priežastys gali būti įvairios: nuo ekonomikos krizių iki darbo rinkos pokyčių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.