„Bebriaunis“ yra lietuviškas žodis, reiškiantis labai ploną, liesą žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu – pvz., silpnas, išsekęs). Kilęs iš žodžių „be“ (be) + „briaunis“ (šonkauliai), t.y. „be šonkaulių“ arba „toks plonas, kad šonkaulių nematyti“.
Pavyzdžiai:
1. Po ligos jis tapo visiškai bebriaunis.
2. Maitink tą katę, atrodo bebriaunė!
3. Nepamiršk valgyti, nebūk bebriaunis!
Trumpai: Bebriaunis = itin plonas/ liesas žmogus ar gyvūnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.