Baudžiuvininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis baudžiauninką, t.y. valstietį, priverstai dirbantį dvarininko žemėje už naudojimosi jos dalimi (būdu).
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste: „XIX a. viduryje dauguma Lietuvos valstiečių buvo baudžiuvininkai, dirbę dvaro laukuose.“
2. Perkeltine prasme (retai): Gali būti vartojamas apibūdinti žmogų, dirbantį sunku, vergišką darbą.
Trumpai: Baudžiuvininkas = baudžiauninkas, vergaujantis valstietis iki 1861 m. baudžiavos panaikinimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.