„Banditas“ dažniausiai reiškia nusikaltėlį, plėšiką, ypač ginkluotą ir gaujos nari. Taip pat gali būti vartojama šnekamojoje kalboje kaip sąvoka apie išradingus, sumanius ar net „šaunius“ veikėjus (dažnai ironiškai ar šmaikščiai).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Miškuose slapstėsi banditų gauja.“
2. Perkeltinė/šnekamoji reikšmė:
„Tie vaikai – tikri banditai, visada sugalvoja kaip prasisukti!“ (čia – gudrūs, išradingi).
3. Ironiškas vartojimas:
„Na, tu esi banditas! Vėl laimėjai kortų žaidime.“
Trumpai: Nusikaltėlis arba gudrus/veiklus žmogus (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.