Baltrūčiai – tai lietuvių liaudies pasakos personažai, dažniausiai vaizduojami kaip maži, geranoriški žmogeliukai, gyvenantys po žeme, prie vandens ar miške, kurie žmonėms slapta padeda (pvz., ruošia maistą, tvarko namus, globoja gyvulius).
Pagrindinės savybės:
- Jie – namų, ūkio ar gamtos dvasios, panašūs į kikimokus, nykštukus.
- Gali būti malonūs (jei gerbiami) arba kerštingi (jei juos įpykinti).
- Dažnai veikia naktimis, nematomi.
Pavyzdžiai iš folkloro:
1. Kaimo pasakoje – baltrūčiai nakčiai atėję sutvarko sumaišytą kluoną, surenka pasklidusius javus.
2. P. Vaičiūno pasakoje "Baltrūčiai" – jie slepiasi po senu akmeniu, vaikšto su žiburiais, gydo žolėmis.
3. Tarmėse – kartais taip vadinami įvairūs mitiniai padarai (pūkai, kaukai), ne visada geri.
Trumpai: Baltrūčiai – mitiniai lietuvių pagalbiniai namų/gamtos dvasinukai, simbolizuojantys paslaptingą gamtos ir namų globą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.