įpykinti

pỹkinti (-yti), -ina, -ino, pýkinti. pykdyti:

1. Nepykink seno tėvulio prieštaravimu. Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktį, supykį pakrutinu. Jei kas nepykins, nebepyksiu! Povilą pykino, kad tėvas viską darė, nė kiek nesiskaitydamas su jo jausmais.

2. Aš nenoriu su kitais pykytis. Ko pỹkinies, ko nešneki? Aš dėl lytaus apmaudyjuos, pỹkinuos. Juk žinot, kad aš tokių kalbų dėlei pykinuos. Be reikalo tu pykinies!

3. Vidurius vertė, pỹkino.
šìrdį pỹkinti. versti vemti: Ma [n] šìrdį pýkina.
įpỹkinti

1. įpykdyti 1: Kad įpỹkino seniūną, tai net stalas poškėjo. Labai įpỹkino jis mane. Įpykinai tą velnią, dabar ir kabinėjasi prie tavęs. Įpykinti žemaičiai būk ketinusys jį užmušti. Kaip skaust man, kad aš tavę taip įpykinau!. Jie visi įsipykinę susitarė jį. įpantyt.

2. susipykti, susikivirčyti: Įsipykino su visais kaimynais. Jin vis įsipỹkina.

3. įkyrėti, įgristi: Įsipỹkinti ponui nenori kunigas.
papỹkinti; . papykdyti: Šnekėdamas nepapỹkink josios. Dzeusas sumanė papykinti Herą, jautakę valdovę. Papykinu, įpykinu, įrūstinu, įkeršinu. Papykins jis ant savęs visus.
pérpykinti. perpykdyti: Piktą žmogų nekaltu žodeliu pérpykini. Su savo šneka tave jis pérpykino.
supỹkinti. supykdyti:

1. Pirma verkdavo, jeigu kas supykindavo. Supykinau motynėlę, maža bebūdama. Kasžin kur ten gaspadorius žaltį supykinęs.

2. Aš ilgus metus išgyvenau [vedęs],
atsitiko susipỹkinti, ale dideliai retai.
šìrdį supỹkinti versti vemti: Smarvė toki, kad net šìrdį supỹkino, vos nesusivėmiau.
užpỹkinti. užpykdyti. Be reikalo žmogų užsipỹkinau.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ipykinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x