Bajorpalaikis – tai asmuo, priklausęs nuo bajoro (pvz., tarnas, valstietis), kuris neturėjo savo žemės ar pilnos laisvės, bet dirbo bajoro žemėje ir atliko įvairias prievoles.
Pavyzdžiai:
1. LDK laikais bajorpalaikis galėjo būti kariškis, tarnavęs bajorui už žemės sklypą.
2. Ūkyje – tai baudžiauninkas ar laisvasis valstietis, dirbęs bajoro dvare mainais už apsaugą ar naudojimąsi žeme.
3. Teisiniuose aktuose minimi kaip asmenys, priklausantys nuo bajorų, bet ne visiškai vergiško statuso.
Trumpai: Bajorpalaikis – bajoro priklausomas žmogus, dažniausiai dirbęs jo žemėje už išlaikymą ar apsaugą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.