Avidyka (skr. अविद्या, avidyā) – pagrindinis terminas budizme ir hinduizme, reiškiantis nesąmoningumą, nežinojimą, iliuziją apie tikrovės prigimtį. Tai pagrindinė kentėjimo (samsaros) priežastis.
Pagrindinės reikšmės:
1. Nežinojimas apie keturias Tauriąsias Tiesas (budizmas).
2. Tapatybės su kūnu ar protu klaida, manymas, kad esame atskiri nuo visatos (hinduizmas, budizmas).
3. Priešingybė išminties (vidya) sąvokai.
Pavyzdžiai:
- Budizmas: Manymas, kad kas nors yra nuolatinis ar savarankiškas, nors viskas yra besikeičianti ir tarpusavyje priklausoma.
- Hinduizmas (Advaita Vedanta): Manyti, kad individuali siela (atman) yra atskira nuo absoliuto (Brahman).
- Kasdienybėje: Troškimas materialinių dalykų, manydamas, kad jie atneš laimę, arba pyktis dėl kitų žmonių, nematant bendros žmogiškumo prigimties.
Rezultatas: Avidyka palaiko sąsają su kančia ir kartojamais gimimais, o jos panaikinimas (per išmintį) veda į išsilaisvinimą (nirvana, mokša).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.