vedanta
Vedanta (skr. वेदान्त = „Vedų pabaiga“ arba „Vedų esmė“) – tai viena iš šešių pagrindinių hinduizmo filosofinių sistemų (darshanų), kuri grindžiama Upanišadų (Vedų pabaigos dalių) mokymu. Pagrindinė idėja – Brahmanas (absoliuti, begalinė visatos realybė) yra vienintelė tiesa, o individuali siela (Atmanas) iš esmės yra vienovėje su Brahmanu. Tikroji žinojimo ir išsivadavimo (moksha) kelias – tai savęs pažinimas ir iliuzijos (maya) įveikimas.
Pagrindinės mintys:
1. Advaita (nevienabalystė) – mokykla, kuriai vadovavo Šankara, teigia, kad Atmanas ir Brahmanas yra visiškai viena ir ta pati esybė.
2. Vishishtadvaita (kvalifikuota nevienabalystė) – Ramanuja mokė, kad siela ir Dievas yra vienas, bet išlaiko savo atskirus bruožus.
3. Dvaita (dvejybė) – Madhva skelbė visišką atskirtį tarp sielos ir Dievo.
Pavyzdžiai:
1. Filosofinis pavyzdys: Jei Vedanta lygintų su vandenynu, tai individualios būtybės būtų kaip bangos – jos atrodo atskiros, bet iš tikrųjų yra vienas vandenynas. Išsilaisvinti reiškia suvokti, kad esi ne „banga“, o pats vandenynas.
2. Praktinis pavyzdys: Meditacijoje vedantinės praktikos siekia suvokti savo tikrąją prigimtį, sakant mantrą „Aham Brahmasmi“ („Aš esu Brahmanas“), kad įveiktų savo ego ir pajustų vienovę su visata.
Trumpai tariant, Vedanta – tai hinduistinė filosofija, kuri moko, kad tikroji realybė yra viena, o mūsų tikslas – tai tiesiogiai patirti per savęs pažinimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.