Avėdas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis įprotį, įgudimą ar įprastą veiksmą, dažnai su neigiama konotacija (pvz., blogas įprotis). Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. oбычай – paprotys).
Pavyzdžiai:
1. Blogi avėdai – rūkymas, vėlu miegoti.
2. Kasdieniai avėdai – kavos gėrimas ryte, vakarinė pasivaikščiojimas.
3. Kalboje: „Tai tik mano senas avėdas“ – paaiškinant įprastą elgesį.
Trumpai: Avėdas – įprastas (dažnai nepageidaujamas) veiksmas ar įprotis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.