aukštapelkis

Aukštapelkis – tai pelkė, kurios paviršius yra iškilas, o drėgmę gauna tik iš kritulių (lietaus, snaigės). Auga daugiausia samanos (ypač kiminai) ir krūmokšniai (pvz., spanguolės).

Pavyzdžiai:
- Gamtoje: dažna šiaurės ir vidutinės klimato juostos kraštuose (pvz., Baltijos šalyse, Skandinavijoje).
- Lietuvoje: Čepkelių rezervate, Žuvinto biosferos rezervate.
- Panaudojimas: kiminų klodas seniau naudotas kaip izoliacijos medžiaga.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aukstapelkis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė