atžūlėlis

Atžūlėlis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis atsiskyrėlį, užsisklendėlį, žmogų, kuris vengia bendrauti, gyvena atsiribojęs nuo kitų.

Pavyzdžiai:
1. Jis po skyrybos tapo tikru atžūlėliu – sėdi namuose, su niekuo nekalba.
2. Kaimynas – atžūlėlis, visą diuką praleidžia sode, net svečių nepriima.
3. Nuo to laiko, kai išėjo į pensiją, pamažu virto atžūlėliu.

Sinonimai: atsiskyrėlis, vienišius, autizėlis (šnek.), eremitas (kni.)

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atzulelis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Atžūlėlis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis atsiskyrėlį, užsisklendėlį, žmogų, kuris vengia bendrauti, gyvena atsiribojęs nuo kitų. Pavyzdžiai: 1. Jis po skyrybos tapo tikru atžūlėliu – sėdi namuose, su niekuo nekalba. 2. Kaimynas – atžūlėlis, visą diuką praleidžia sode, net svečių nepriima. 3. Nuo to laiko, kai išėjo į pensiją, pamažu virto atžūlėliu. Sinonimai: atsiskyrėlis, vienišius, autizėlis (šnek.), eremitas (kni.)