šlajúoti, -úoja, -ãvo
1. smarkiai mušti, pliekti kokiu šmaikščiu įnagiu: Kam šlajúoji arklį – paspėsi ir žingsnio! Kai ėmė šlajúot botagu ustovas [piemenis] ! Prišoko ben keli ir tuoj capt Joną nuo krašto ir nu šlajuot par nugarą su virvagaliu. Šlajúok iš visos rankos!
2. daug, godžiai valgyti: Daug šlajúosi – ir bulbų neturėsi.
apšlajúoti
1. apmušti, prilupti: Apšlajúok gerai vaiką, ir klausis. Kad aš tėvu būč, tai būč diržu apšlajãvęs abudu.
2. pašlajuoti: Pirmi žirgai apšlajuoti, margos karietėlės.
atšlajúoti. nušlajuoti: Kad atšlajãvo per šonakaulius! Rytais urėdas visus baudžiaunykus botagu atšlajuodavo, kad geriau darbus dirbtų.
nušlajúoti. primušti, nuplakti: Pasleidė vaikai – jau reiks nušlajúot. Diržą nusijuosė ir nušlajãvo zekį. Reikėtų gerai tau šonus nušlajúot, tai žinotum! Nušlajúok gerai, tai ir rambas arklys eis kaip geras.
pašlajúoti. pakinkyti su šlajais: Jam blešiukas pašlajuotas ir rateliai pavažiuoti.
paršlajúoti. sunkiai pareiti: Tokioj blogoj dienoj ir paršlajúot gardu (sunku) .
péršlajuoti. kiek suduoti, perlieti: Péršlajuok paėmus, tai tuoj paklausis.
prišlajúoti.
1. primušti, prilupti: Prišlajavaũ tai prišlajavaũ – lig smerčiai atsmins. Kad neverksi vainikuota, verksi vadžių prišlajuota.
2. daug, godžiai privalgyti, prikirsti: Atsisėsdavo už stalo, prišlajúodavo mėsos su kopūstais ir eidavo pūkšdamas. Anas mėsos prišlajãvo, o tau tik batvinių padėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.