šiupė́ti, šiùpa, -ė́jo.
1. trupėti, irti, byrėti: Dar keletą metų kyšojo į dangų juodas strampas, paskui ėmė jis šiupėt, griūt. Jau pamatiniai pradė [jo] šiupė́t. Vis gali lygint – šiùpa, ir gana: mat toks medis. Kazimierui nė prisiglaust nėra kur: visur byra, visur šiùpa. Šiùpa žibučiai iš margo žiursto. Jie kala tą geležį, o ji šiùpa.
2. pleiskanoti, luptis. Sveiko kūno paviršius visuomet mainosi, šiùpa. Mano oda ima šiupė́t.
3. trintis, dėvėtis. Jau baigia šiupėt ir tavo gerieji rūbai.
4. šepti.
apšiupė́ti, àpšiupa, -ė́jo.
1. aptrupėti, apsilupti: Apšiupė́jęs puodas. Namukas apšiupėjęs.
2. apsitrinti, apsinešioti: Palto rankovių galai apšiupė́ję. Kur jau čia, vaikeli, tiks apšiupė́ję baldai į tokius puikius kambarius. Apšiupė́jęs ūkis.
atšiupė́ti, àtšiupa, -ė́jo. atsilupti, atšerpetoti: Neimk atšiupė́jusių lentų – susižeisi rankas.
iššiupė́ti, ìššiupa, -ė́jo. ištrupėti: Greitai ìššiupa įausti žiedai, žibučiai rinktiniai iš audeklo. Tas mūsų didysis špižinis puodas laikė dešimt metų, o jau dabar tai visai iššiupė́jo.
nušiupė́ti, nùšiupa, -ė́jo.
1. nusitrinti, nusilaupyti, aptrupėti: Nušiupė́ję kraštai tos plokštės. Bliūdo paliva nušiupė́jus. Tas stalas jau visai nušiupė́jęs, reik naujo. Koks čia mūras – nušiupėjusios plytos!
2. nusinešioti, nusidėvėti: Nešioja tokiais nušiupė́jusiais drabužiais.
3. nutriušti, nušepti: Nušiupė́jo plaukai, tik trumpi liko. Nušiupė́jus barzda.
pašiupė́ti, pàšiupa, -ė́jo. kiek apsilupti, aptrupėti: Siena paskui i pàšiupa, i pagraužia kas.
sušiupė́ti, sùšiupa, -ė́jo.
1. suskeldėti.
2. susidėvėti, nušiurti: Sušiupė́jęs va toks sijonukas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.