atsiprotėjimas

Atsiprotėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis protinio gebėjimo silpnėjimą, sąmonės sutrikimą, beprotybę ar netekimą sveiko proto. Dažniausiai vartojamas kalbant apie sunkius psichinius sutrikimus, išprotėjimą ar netekimą kontakto su realybe.

Pagrindinės reikšmės:
1. Psichinė liga ar sąmonės netekimas – pvz., sergant šizofrenija, demencija.
2. Ekstremalaus elgesio ar emocijų išraiška – pvz., histerija, beprotiškas pyktis.
3. Perkeltine prasme – kaip stiprus emocinis išsireiškimas (pvz., "atsiprotėjau iš džiaugsmo").

Pavyzdžiai:
1. Po traumos jis pradėjo rodyti atsiprotėjimo požymių.
2. Jos riksmas buvo tikras atsiprotėjimas.
3. Per šventę prasidėjo tikras atsiprotėjimas – visi šoko ir dainavo kaip bepročiai.

Sinonimai: beprotybė, pamišimas, psichinė būsena, proto netekimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Atsiprotėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis protinio gebėjimo silpnėjimą, sąmonės sutrikimą, beprotybę ar netekimą sveiko proto. Dažniausiai vartojamas kalbant apie sunkius psichinius sutrikimus, išprotėjimą ar netekimą kontakto su realybe. Pagrindinės reikšmės: 1. Psichinė liga ar sąmonės netekimas – pvz., sergant šizofrenija, demencija. 2. Ekstremalaus elgesio ar emocijų išraiška – pvz., histerija, beprotiškas pyktis. 3. Perkeltine prasme – kaip stiprus emocinis išsireiškimas (pvz., "atsiprotėjau iš džiaugsmo"). Pavyzdžiai: 1. Po traumos jis pradėjo rodyti atsiprotėjimo požymių. 2. Jos riksmas buvo tikras atsiprotėjimas. 3. Per šventę prasidėjo tikras atsiprotėjimas – visi šoko ir dainavo kaip bepročiai. Sinonimai: beprotybė, pamišimas, psichinė būsena, proto netekimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.