"Atentis" – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis dėmesį, atidumą, atsargumą ar budrumą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
Senuosiuose raštuose vartotas kaip "atidumas" ar "rūpestis".
Pvz.: "Turi būti atentis savo darbuose."
2. Šiuolaikinis vartojimas (retas):
Kartais sutinkamas poetiniuose ar specialiuose tekstuose, pabrėžiant budrumą.
Pvz.: "Jis elgėsi su dideliu atentiu."
Trumpai:
"Atentis" – archajiškas atitikmuo žodžiui "dėmesys" ar "atsargumas", dabar vartojamas labai retai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.