Atapentė – tai retorinė figūra, kai sakinyje ar eilėraštyje paskutinis žodis ar frazė kartojasi kaip pirmasis kito sakinio / eilutės. Sukuria ritmiškumą, ryšį tarp minčių.
Pavyzdžiai:
1. Baimė gimsta iš nežinojimo. Nežinojimas gimsta iš abejingumo.
2. Tik vienas kelias veda į viršūnę. Į viršūnę veda tik atkaklumas.
3. Eilėraštyje:
Nakties tyla – tai mano ramybė.
Ramybė, kuri gimsta iš pasitikėjimo.
Trumpai: Atapentė – paskutinio žodžio / frazės pakartojimas kaip pradžios kitoje kalbos dalyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.