apyblaka

APYBLAKA – tai lietuviškas terminas, reiškiantis abstraktų arba nesuprantamą kalbą, kalbėjimą be prasmės, tuščią plepėjimą. Kilęs iš žodžių „apy-“ (apie, aplink) ir „blaka“ (tarmiškai – plepėjimas, niekai).

Pavyzdžiai:
1. Politikas kalbėjo valandą, bet tai buvo gryna apyblaka – nieko konkretaus.
2. Neklausyk tos apyblakos, jis tiesiog kalba, kad ką nors pasakytų.
3. Susitikimas virto apyblaka, nes niekas nepasiekė sprendimo.

Trumpai: Apyblaka – tuščias, neaiškus kalbėjimas be tikslio ar reikšmės.

Įrašas
Paaiškinimas	APYBLAKA – tai lietuviškas terminas, reiškiantis abstraktų arba nesuprantamą kalbą, kalbėjimą be prasmės, tuščią plepėjimą. Kilęs iš žodžių „apy-“ (apie, aplink) ir „blaka“ (tarmiškai – plepėjimas, niekai). Pavyzdžiai: 1. Politikas kalbėjo valandą, bet tai buvo gryna apyblaka – nieko konkretaus. 2. Neklausyk tos apyblakos, jis tiesiog kalba, kad ką nors pasakytų. 3. Susitikimas virto apyblaka, nes niekas nepasiekė sprendimo. Trumpai: Apyblaka – tuščias, neaiškus kalbėjimas be tikslio ar reikšmės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.