apnirti

.
nìrti, nỹra (-sta, nir̃na), -o.

1. lįsti į vandenį, nerti: Šen ten iškišdavo galvą upinis arklys ir vėl nirdavo gilyn. Irklai supliuškėję niro į vandenį. Pats vienu ypu niro krūtine lovin, prunkšdamas prausėsi. Saulė, rudeniškai nusiteikusi, jau niro žemyn į didelį juodą debesį. Nusimetęs drabužius, aš nirau po antklode.

2. plaukti: Valtis sklandžiai niro ramia jūros krūtine.

3. bėgti, sprukti: Jei matysi, kad blogai – nìrk. Nìro vaikas iš akių, tiek ir bemačiau aną. Nìrę išnirę visi žąsiukai. Nirk pri daktaro nakčia pagal. Ir bėga darželiu, nyra tarp žiedų. Vagis į kojas, ėmė nirti ir išsibėgo. Vaikeliai nirs, kur kelmas įsako, jeigu begalės. | Pro pirštus niro suktas siūlas.
apnìrti. aptekti: Apniraũ vandenimi, įvažiavęs į upį.
įnìrti.

1. įlįsti, įnerti kur: Riebioji žuvis pati įniro į paspęstą bučių. Šiandieną mažne įniráu į Blendžiavą.

2. įbėgti: Į krautuvę įniráu, bet duonos nebgavau. Vaikinas vejamas įniro į vidų.
išnìrti.

1. išlįsti iš vandens, išnerti į paviršių, išplaukti: Kai ruonis išnyra į paviršių, didžiosios lokio letenos griūva jam ant galvos. O štai iš žolių tankynės lėtai išnyra lydeka.

2. staiga pasirodyti matomoje vietoje: Štai staiga išniro trys mūsų naikintuvai ir puolė priešus. Iš nakties rūko staiga išniro raitelis. Iš už eglės išniręs, jis priėjo tiesiog prie laužo. Pro praskydusį debesį išniro mėnulis. Kairėje iš rūko išniro kalnai. Išnirdamas iš karklyno ir vėl jame pasislėpdamas pro aikštę tekėjo siauras upelis.

3. išsprukti, išbėgti: Palauk! – šūktelėjau aš, vienu šuoliu išniręs pro tas stiklines duris į gatvę. Vos tiktai išniráu iš numų – nenorėjo leisti. Gavo par kuprą ir išnìro laukan. Beišnìro kaip ne kaip nu tėvo. Karvė raitos, kad gautų kur išnìrti.
nunìrti.

1. nugrimzti, nunerti: Senis Dundys nuniro į verpetus. Nuniro uzbonas į šulinę. Žvilgąs kaliošas nuniro dumble. Šokau nuo balkio į šalinę ir nunirau į šiaudus. Nepasiekusi vasaros dienovidžio, vėl suko saulė į vakarus, nunirdavo atgal į šaltus debesis. Jis visiškai nuniro (įsitraukė) į vertimų darbą.

2. staiga nubėgti, nulįsti kur: Berniūkštis nuniro kažkur į minią. Aglinskiukas kaip driežas nuniro į kitą kambarį. Kai ji pravėrė duris, katinas nuniro po pečium.
panìrti.

1. pasinerti: Jauniausias žvejas paniro į vandenį. Išplūdo ant vandens laumė, tik capt už kultuvės, ir paniro. Meškerės siūlas paniro vandenyje. Nemune yr tokių vietų, ka pagalį mesk, tai jis atsistoja i stačias panỹra. Kai panìro, tai nė iškylant nemačiau. Panỹra (nuklimpsta) vežimas, išvažiuot negali. Saulė ėmė ir paniro kažkur vakaruose į išraudusių debesų virtinę. Tuo metu palubėje užgeso elektros lemputė, ir visa kamera paniro akloje tamsoje. Paniro į neaiškias ir saldžias svajones, tokias svetimas jo būdui. Advokatas tuojau paniro byloje.

2. pabėgti, pasprukti: Panìro visą naudą palikęs.
pranìrti.

1. pranerti, praplaukti: Žuvis praniro pro kojas.

2. greitai praeiti, prabėgti: Norėjau sulaikyt, bet jis pranìro pro šalį. Praniro pro panosę pusaugis vaikėzas.

3. prapulti: Pranìro kaip į ugnį.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apnirti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x