apliuobti

liuõbti, -ia, -ė

1. gyvulius šerti, duoti ėsti: Ieva trūsdavosi apie daržą ir ožkas liuobdavo. Nei kiaulės liuõbtos, nei karvės žiūrėtos. Kai šiaudais karves liuõbsi, tai pieno neturėsi. Jei nori, kad gyvuliai geri būtų, dažnai liuõbk. Jau metas karves liuõbt pietų. Kiaules liuõbiam vienom bulvėm. Gyvuliam liuõbia avižas. Liuobiami šiaudai baigiasi. Liuõbiamas gyvulys išturės. Atėjo liuõbiamas laikas. | Žmonis liuobiaũ – kiaulės atliko neliuobtos. Liuobt nėra kam, o melžt – visi. Kaip vilką neliuobk – vis miškan žiūri. Stačias arklį liuobsi – gulom važiuosi; gulom arklį liuobsi – stačias važiuosi. Kasdien Monika kėlėsi brėkštant, liuobėsi, virė pusrytį. Gana šieną grėbti, laikas eiti liuõbtis. Visa diena praejo besiliuõbiant. Jau metas eiti liuõbtųsi.

2. triūsti apie namus, eiti namų apyvoką, ruoštis: Tas vaikiščias per visą dieną liuõbia ir liuõbia apie namus. Šiandien ji visą dieną liuõbėsi po virtuvę. Ana liuõbias, t. y. gerbias. Liuobėsi aplink savo namus. Sesuo mano paliko mane pačią liuobtis (aba tarnaut).

3. valyti, švarinti, kuopti, mazgoti: Vaiką liuõbia. Karvė liuõbia (laižo) telią. Aš tave auginau, nešiojau ir liuobiaũ. Prieš vestuves nuotakai namą liuõbti (mazgoti) negalima – nesiseks gyvenime. Nuo ryto ligi vakaro turėjau liuobti su šaltu vandeniu baltinius. kraustyti, vogti: Atsirado gudruolis svetimus kišenius liuobti.

4. mušti, kirsti, kulti: Pastrauk, ba kad liuobsiù, tai net apsilaižysi. Paėmęs lazdą jau kad liuõbė jam per nugarą. Kad liuõbia arkliui per šonus botagu. | Spragilais liuõbdavo liuõbdavo (kuldavo) rytais. Liuõbia su spragilu iš peties. | Lietus kad liuobė, tai iš karto perlijo. Jie visą amžių liuõbės ir liuõbės.

5. daug valgyti, srėbti, kirsti: Liuõbia Julius tą šaltą bulvienę. Sakei, tau negardu, o liuobì, ir gana, tuos barščius. Liuõbia lašinius išsijuosęs.
apliuõbti, -ia, àpliuobė.

1. apšerti, pašerti gyvulius: Senis àpliuobė gyvulius, uždarinėjo duris. Kol apliuobì tas kiaules, tai tiek prisikamuoji, kad nei kojų negali pavilkti. Ar tu apìliuobei visus gyvulius? Apliuobs tave. sesytėlė žaliosiom rūtelėm. Apsiliuobę ateina ir vaikinai. Vaidinimų dieną Taručių pora vos prašvitus atsikėlė, apsiliuobė, anksčiau išsivirė pusryčius. Kol apsiliuõbsiu, ir vakaras ateis. Šiandiej apsìliuobiau, da saulei nenusėdus. Rasiu apsiliuõbus.

2. negeru pašaru arba per daug pašerti, apipenėti: Apliuobė karvę, ir susirgo.

3. apruošti, aptvarkyti: Nėr rankos, kas apliuobtų. Aprūpinu namus, apliuobiu. Jau aš apliuobiau visą liuobą, t. y. apėjau, apdirbau, apsiruošiau. Tas vyras viską apliuõbia. Jis pats taisės valgį ir apliuobė savo kambarį. Į miestą skubėjo, kur reikalą svarbų apliuobt jam reikėjo. Visas darbas suversta ant sprando keleto žmonių, kurie turi apsiliuobt už save ir už kitus. Taip apsiliuobsme, kad ir šuva nelos, žmonės neregės, o saulė ir žemė tylės. Aš namuose viską buvau apsiliuõbęs.

4. apvalyti, apšvarinti, apmazgoti, apskalbti: Apliuõbk tu vaiką, negalima net žiūrėt. Àpliuobė stalą, suolus ir grindis. Juk šitiek vyrų, ir jie reikia visi apliuõbti (apskalbti) . Karvė veršį àpliuobė. Apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės. Kokia iš jos merga, kad vaikščioja neapsiliuõbus. Ne joks tarnas netrivodavo apsiliuobti apie jį. apvogti, apkraustyti: Atvažiavo namon apliuobtas. Kartais ežys apsiliuobia ir apie lizdus ant žemės perinčiųjų paukščių.
atliuõbti, -ia, àtliuobė. atšerti, atpenėti: Buvo taip sublogęs gyvulėlis, dabar jau àtliuobtas. Uždavė arkliui avižų ir atàliuobė.
įliuõbti, -ia, į̃liuobė. įšerti, įpenėti, riebų padaryti: Gerai į̃liuobtu kumeliu gražu važinėti. Karves gerai inliuõbia, tai pieno ir netrūksta. Karvės taip insìliuobė, kad ir pilvų nepavelka.
išliuõbti, -ia, ìšliuobė.

1. išmitinti, iššerti: Daug galvijų užsilikot, per žiemą bus sunku išliuõbti. Savo pašaru iki pavasario neišliuobsiù.

2. išpenėti, riebų padaryti: Jo gyvuliai visada gražiai išliuobtì.

3. sušerti kokį kiekį: Kiauliam visą rėčką pelų ìšliuobiau.

4. išvalgyti, išėsti: Veršis visą geldą putros išliuobė. Toks tę ligonis – visą lėkštę ìšliuobė. Šuo visą pieną ìšliuobė.

5. išvalyti: Išliuõbk tą didesnį lovį. Ar jau ìšliuobei pirkią? Šitoks purvinas, kada aš jį išliuobsiù. | Ot karvė teluką išliuobė – net blizga kai šilkinis. Prieš rugiapjūtę reikia rūbus išsiliuõbti.

6. išvogti, išplėšti: Pasigedo Jurgis savo peilio ir mašnelės, kur Augustas jam buvo išliuobęs. Kam turtą išgauti, išliuõbti, išsukti, ką numauti. Ir išliuobė (išlobė) kamaras.
nuliuõbti, -ia, nùliuobė.

1. gerai nušerti, nuganyti: Jis visada gražiai nùliuobtu arkliu važinėja.

2. suliesinti, blogu pašaru nudvasinti: Liuobė liuobė ir nùliuobė, kad dabar tik patys kaulai belikę. Šitaip liuobdamas tu greit nuliuobsì karves, kelt reiks pavasarį. Pašaro nedadaviau, ir nusìliuobė gyvuliai vienan galan (visiškai sulyso) .

3. apeiti namų apyvoką: Nuliuobiau aš savo liuobą. Nusiliuobus gėriau ir valgiau.

4. nutvarkyti: Po pietų nùliuobė bliūdus.

5. nuvogti: Obuolių pilnos kišenės. Keltavos! Kieno gi jūs nūnai sodą nuliuobėte?

6. Merga nusiliuobė (be vainiko jau, pramerga).
paliuõbti, -ia, pàliuobė

1. pašerti, paduoti ėsti: Karvėms rytą pašaro pamečiau, paršelius paliuobiau. Arklius paliuõbk dobilais, reiks miškan važiuoti. Paliuobs tave. sesutėlė žaliom rūtytėlėm. O kai išpjausma žalią lankelę, ir pasiliuobsma ristą žirgelį. Ji su liežuviu pasiliuobia (neina liuobtis, tik plepa) .

2. pavalyti: Paliuõbk stalą, matai, koks nešvarus.

3. pavalgyti, pasrėbti: Kaziuk, nesidairyk, paliuõbk paliuõbk ir eik gulti.
pérliuobti. per daug paduoti pašaro, apsirgdinti ėdesiu: Arklį parliuobiau, nuo kojų nuvariau.
praliuõbti, -ia, pràliuobė. praleisti kurį laiką liuobiant, prašerti: Tavo aveles visą žiemą pràliuobiau.
priliuõbti, -ia, prìliuobė

1. pripenėti, prišerti: Ar tu niekada tų kiaulių nebepriliuõbsi: kriūkia ir kriūkia.

2. privalgyti: Prìliuobė barščių, metė šaukštą ir nuėjo.

3. padėti, pagelbėti, duoti. Ateis sesuo padėt, priliuobs, tik lauk (tikrai neateis) . Nupirks tau vyras, priliuobs (tikrai nenupirks) .
suliuõbti, -ia, sùliuobė

1. sušerti, supenėti pašarą: Jau baigiam daržinę dobilų suliuõbti. Suliuobė rūtelę, suliuobė mėtelę, ir sumynė žirgai po kojelių. Daug ėdesio susiliuobia peržiem. Kiekgi čia to šieno – per mėnesį ir susiliuõbs.

2. gerai liuobiant atganyti, padaryti riebų: Kad sùliuobtas arklys, tai net ravas ant nugaros stovi.

3. suvalgyti: Su smetona susidaręs agurką suliuõbsiu.

4. sukirsti, suduoti: Atein tėvas į kamarą, atneš vadžias ir makarą: kai sučiuops, tai suliuobs, kas ištruks, tai atliks.

5. sumušti: Bernai jį tep sùliuobė, kad jis vos pasivilko.
užliuõbti, -ia, ùžliuobė.

1. šiek tiek pašerti: Užliuobsi karves dobilais, paskui šiaudų nė į burną neims. Dabar tu ažliuobk arklius, ir gali prigult.

2. užduoti negero pašaro arba per daug kuo prišerti, susargdinti liuobimu: Nuo ko jų karvė krito? – Gal užliuobė kuom nors. Ùžliuobė kumelę su miltais, ir nudvėsė.

3. užkąsti, užvalgyti: Einam, gal ką gausim užliuõbti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>liuõbti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">gyvulius šerti, duoti ėsti: </span> Ieva trūsdavosi apie daržą ir ožkas liuobdavo. Nei kiaulės liuõbtos, nei karvės žiūrėtos. Kai šiaudais karves liuõbsi, tai pieno neturėsi. Jei nori, kad gyvuliai geri būtų, dažnai liuõbk. Jau metas karves liuõbt pietų. Kiaules liuõbiam vienom bulvėm. Gyvuliam liuõbia avižas. Liuobiami šiaudai baigiasi. Liuõbiamas gyvulys išturės. Atėjo liuõbiamas laikas. | Žmonis liuobiaũ – kiaulės atliko neliuobtos. Liuobt nėra kam, o melžt – visi. Kaip vilką neliuobk – vis miškan žiūri. Stačias arklį liuobsi – gulom važiuosi; gulom arklį liuobsi – stačias važiuosi. Kasdien Monika kėlėsi brėkštant, liuobėsi, virė pusrytį. Gana šieną grėbti, laikas eiti liuõbtis. Visa diena praejo besiliuõbiant. Jau metas eiti liuõbtųsi. <br/>2. <span class="explanation">triūsti apie namus, eiti namų apyvoką, ruoštis: </span> Tas vaikiščias per visą dieną liuõbia ir liuõbia apie namus. Šiandien ji visą dieną liuõbėsi po virtuvę. Ana liuõbias, t. y. gerbias. Liuobėsi aplink savo namus. Sesuo mano paliko mane pačią liuobtis (aba tarnaut). <br/>3. <span class="explanation">valyti, švarinti, kuopti, mazgoti: </span> Vaiką liuõbia. Karvė liuõbia <span class="explanation"> (laižo) </span> telią. Aš tave auginau, nešiojau ir liuobiaũ. Prieš vestuves nuotakai namą liuõbti <span class="explanation"> (mazgoti) </span> negalima – nesiseks gyvenime. Nuo ryto ligi vakaro turėjau liuobti su šaltu vandeniu baltinius. <span class="explanation">kraustyti, vogti: </span> Atsirado gudruolis svetimus kišenius liuobti. <br/>4. <span class="explanation">mušti, kirsti, kulti: </span> Pastrauk, ba kad liuobsiù, tai net apsilaižysi. Paėmęs lazdą jau kad liuõbė jam per nugarą. Kad liuõbia arkliui per šonus botagu. | Spragilais liuõbdavo liuõbdavo (kuldavo) rytais. Liuõbia su spragilu iš peties. | Lietus kad liuobė, tai iš karto perlijo. Jie visą amžių liuõbės ir liuõbės. <br/>5. <span class="explanation">daug valgyti, srėbti, kirsti: </span> Liuõbia Julius tą šaltą bulvienę. Sakei, tau negardu, o liuobì, ir gana, tuos barščius. Liuõbia lašinius išsijuosęs. <br/><b>apliuõbti, </b>-ia, àpliuobė. <br/>1. <span class="explanation">apšerti, pašerti gyvulius: </span> Senis àpliuobė gyvulius, uždarinėjo duris. Kol apliuobì tas kiaules, tai tiek prisikamuoji, kad nei kojų negali pavilkti. Ar tu apìliuobei visus gyvulius? Apliuobs tave. sesytėlė žaliosiom rūtelėm. Apsiliuobę ateina ir vaikinai. Vaidinimų dieną Taručių pora vos prašvitus atsikėlė, apsiliuobė, anksčiau išsivirė pusryčius. Kol apsiliuõbsiu, ir vakaras ateis. Šiandiej apsìliuobiau, da saulei nenusėdus. Rasiu apsiliuõbus. <br/>2. <span class="explanation">negeru pašaru arba per daug pašerti, apipenėti: </span> Apliuobė karvę, ir susirgo. <br/>3. <span class="explanation">apruošti, aptvarkyti: </span> Nėr rankos, kas apliuobtų. Aprūpinu namus, apliuobiu. Jau aš apliuobiau visą liuobą, t. y. apėjau, apdirbau, apsiruošiau. Tas vyras viską apliuõbia. Jis pats taisės valgį ir apliuobė savo kambarį. Į miestą skubėjo, kur reikalą svarbų apliuobt jam reikėjo. Visas darbas suversta ant sprando keleto žmonių, kurie turi apsiliuobt už save ir už kitus. Taip apsiliuobsme, kad ir šuva nelos, žmonės neregės, o saulė ir žemė tylės. Aš namuose viską buvau apsiliuõbęs. <br/>4. <span class="explanation">apvalyti, apšvarinti, apmazgoti, apskalbti: </span> Apliuõbk tu vaiką, negalima net žiūrėt. Àpliuobė stalą, suolus ir grindis. Juk šitiek vyrų, ir jie reikia visi apliuõbti <span class="explanation"> (apskalbti) </span>. Karvė veršį àpliuobė. Apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės. Kokia iš jos merga, kad vaikščioja neapsiliuõbus. Ne joks tarnas netrivodavo apsiliuobti apie jį. <span class="explanation">apvogti, apkraustyti: </span> Atvažiavo namon apliuobtas. Kartais ežys apsiliuobia ir apie lizdus ant žemės perinčiųjų paukščių. <br/><b>atliuõbti, </b>-ia, àtliuobė. <span class="explanation">atšerti, atpenėti: </span> Buvo taip sublogęs gyvulėlis, dabar jau àtliuobtas. Uždavė arkliui avižų ir atàliuobė. <br/><b>įliuõbti, </b>-ia, į̃liuobė. <span class="explanation">įšerti, įpenėti, riebų padaryti: </span> Gerai į̃liuobtu kumeliu gražu važinėti. Karves gerai inliuõbia, tai pieno ir netrūksta. Karvės taip insìliuobė, kad ir pilvų nepavelka. <br/><b>išliuõbti, </b>-ia, ìšliuobė. <br/>1. <span class="explanation">išmitinti, iššerti: </span> Daug galvijų užsilikot, per žiemą bus sunku išliuõbti. Savo pašaru iki pavasario neišliuobsiù. <br/>2. <span class="explanation">išpenėti, riebų padaryti: </span> Jo gyvuliai visada gražiai išliuobtì. <br/>3. <span class="explanation">sušerti kokį kiekį: </span> Kiauliam visą rėčką pelų ìšliuobiau. <br/>4. <span class="explanation">išvalgyti, išėsti: </span> Veršis visą geldą putros išliuobė. Toks tę ligonis – visą lėkštę ìšliuobė. Šuo visą pieną ìšliuobė. <br/>5. <span class="explanation">išvalyti: </span> Išliuõbk tą didesnį lovį. Ar jau ìšliuobei pirkią? Šitoks purvinas, kada aš jį išliuobsiù. | Ot karvė teluką išliuobė – net blizga kai šilkinis. Prieš rugiapjūtę reikia rūbus išsiliuõbti. <br/>6. <span class="explanation">išvogti, išplėšti: </span> Pasigedo Jurgis savo peilio ir mašnelės, kur Augustas jam buvo išliuobęs. Kam turtą išgauti, išliuõbti, išsukti, ką numauti. Ir išliuobė (išlobė) kamaras. <br/><b>nuliuõbti, </b>-ia, nùliuobė. <br/>1. <span class="explanation">gerai nušerti, nuganyti: </span> Jis visada gražiai nùliuobtu arkliu važinėja. <br/>2. <span class="explanation">suliesinti, blogu pašaru nudvasinti: </span> Liuobė liuobė ir nùliuobė, kad dabar tik patys kaulai belikę. Šitaip liuobdamas tu greit nuliuobsì karves, kelt reiks pavasarį. Pašaro nedadaviau, ir nusìliuobė gyvuliai vienan galan <span class="explanation"> (visiškai sulyso) </span>. <br/>3. <span class="explanation">apeiti namų apyvoką: </span> Nuliuobiau aš savo liuobą. Nusiliuobus gėriau ir valgiau. <br/>4. <span class="explanation">nutvarkyti: </span> Po pietų nùliuobė bliūdus. <br/>5. <span class="explanation">nuvogti: </span> Obuolių pilnos kišenės. Keltavos! Kieno gi jūs nūnai sodą nuliuobėte? <br/>6. Merga nusiliuobė (be vainiko jau, pramerga). <br/><b>paliuõbti, </b>-ia, pàliuobė<br/>1. <span class="explanation">pašerti, paduoti ėsti: </span> Karvėms rytą pašaro pamečiau, paršelius paliuobiau. Arklius paliuõbk dobilais, reiks miškan važiuoti. Paliuobs tave. sesutėlė žaliom rūtytėlėm. O kai išpjausma žalią lankelę, ir pasiliuobsma ristą žirgelį. Ji su liežuviu pasiliuobia <span class="explanation"> (neina liuobtis, tik plepa) </span>. <br/>2. <span class="explanation">pavalyti: </span> Paliuõbk stalą, matai, koks nešvarus. <br/>3. <span class="explanation">pavalgyti, pasrėbti: </span> Kaziuk, nesidairyk, paliuõbk paliuõbk ir eik gulti. <br/><b>pérliuobti</b>. <span class="explanation">per daug paduoti pašaro, apsirgdinti ėdesiu: </span> Arklį parliuobiau, nuo kojų nuvariau. <br/><b>praliuõbti, </b>-ia, pràliuobė. <span class="explanation">praleisti kurį laiką liuobiant, prašerti: </span> Tavo aveles visą žiemą pràliuobiau. <br/><b>priliuõbti, </b>-ia, prìliuobė<br/>1. <span class="explanation">pripenėti, prišerti: </span> Ar tu niekada tų kiaulių nebepriliuõbsi: kriūkia ir kriūkia. <br/>2. <span class="explanation">privalgyti: </span> Prìliuobė barščių, metė šaukštą ir nuėjo. <br/>3. <span class="explanation">padėti, pagelbėti, duoti</span>. Ateis sesuo padėt, priliuobs, tik lauk <span class="explanation"> (tikrai neateis) </span>. Nupirks tau vyras, priliuobs <span class="explanation"> (tikrai nenupirks) </span>. <br/><b>suliuõbti, </b>-ia, sùliuobė<br/>1. <span class="explanation">sušerti, supenėti pašarą: </span> Jau baigiam daržinę dobilų suliuõbti. Suliuobė rūtelę, suliuobė mėtelę, ir sumynė žirgai po kojelių. Daug ėdesio susiliuobia peržiem. Kiekgi čia to šieno – per mėnesį ir susiliuõbs. <br/>2. <span class="explanation">gerai liuobiant atganyti, padaryti riebų: </span> Kad sùliuobtas arklys, tai net ravas ant nugaros stovi. <br/>3. <span class="explanation">suvalgyti: </span> Su smetona susidaręs agurką suliuõbsiu. <br/>4. <span class="explanation">sukirsti, suduoti: </span> Atein tėvas į kamarą, atneš vadžias ir makarą: kai sučiuops, tai suliuobs, kas ištruks, tai atliks. <br/>5. <span class="explanation">sumušti: </span> Bernai jį tep sùliuobė, kad jis vos pasivilko. <br/><b>užliuõbti, </b>-ia, ùžliuobė. <br/>1. <span class="explanation">šiek tiek pašerti: </span> Užliuobsi karves dobilais, paskui šiaudų nė į burną neims. Dabar tu ažliuobk arklius, ir gali prigult. <br/>2. <span class="explanation">užduoti negero pašaro arba per daug kuo prišerti, susargdinti liuobimu: </span> Nuo ko jų karvė krito? – Gal užliuobė kuom nors. Ùžliuobė kumelę su miltais, ir nudvėsė. <br/>3. <span class="explanation">užkąsti, užvalgyti: </span> Einam, gal ką gausim užliuõbti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.