apžiūrėti

žiūrė́ti, žiū̃ri (žiū̃ria. žiū́ro), -ė́jo.

1. akis nukreipti į ką, stengtis pamatyti, žvelgti: Žiū̃riam pro langą – iš jų kamino dūmai rūksta tokie raudoni. Par vieną langą žiūriù, par antrą, kaip katinas uždarytas. Žiūriù par langą atsikėlus, ar durys užpustytos, ar ne. Ko tu čia žiū́rai pro langą? Senas pro langą žiūrė́si. Daba vaikai drąsūs, seniau nebuvo drąsūs: mes patys tik par plyšį žiūrė́jom. Žiū̃ria akỹs gyvuliukas, ėst prašo. Baidyk kiek nori, dar atsistojęs žiū̃ri [briedis],
ką jam sakai. Per gatvę eidamas žiūrė́k į visas puses. Žiū̃ria ir žiū̃ria ant miestelį kaip paukštė lizdan. Aš žiūriù akysna jam. Kožnas akysna žiū́ro. Aš žiūriù jam akysna. Žiūri iš padalbų, tarytum vagis būtum. Aš jau tik žiūriù anai į akis. Ko tep žiū́rai in mane? Visi atmetę galvas žiūrė́jom į lėktuvą. Ka pamatysi su dviračiu, bėgsi žiūrė́t. Žiūrė́t pro langą labai nuobodu. Žiūriù į laikrodį, stovi, nesisuka, klausau – eina. Negaliu žiūrė́t į laukus [neapdirbtus]. Akys žiū̃ri – negalì užmigt. Par mus tik pelėda žiū̃ri, o žmogus daboja. Aš ant tavęs nei žiūrėte nežiūrėčiau. Tada žiūrė́k tiesiai an durų – ir pamatysi. Pastatau lempytę, žiūriù žiūriù, kol užsnūstu. Žiūrì žiūrì, iš kurio kraštelio atvažiuoja vaikai, tai iš džiaugsmo verkiu. Žiū́ro in langus, laukia, ką pasakysi. Susdėjau [šieną į kupetą] ir žiūriù saulėn. Teip rėkia rėkia [rabinas],
kertėn žiū̃ria ir rėkia jis tę, ragą tą užsidėjęs, apsigaubęs [marška]. Visi nutilo, nuleido galvas, nežiū́ro vienas in kitą. Žiū́rai [vienų viena] kelian, kas ateina. Kur šuva žiū́ro, iš ten ateis pavojus tau. Atavežė prosą nupirkę angliais [kuriamą],
tai visi ėjo žiūrė́tų. Kaip tu miegi, kai kiškio akim žiūrì. Būdavai, įdėsi skučiulę, par visą dieną vaikelis į tą skučiulėlę i žiū̃ria, agi. Tie kalnai, kad tamsta matytum: užvertęs galvą žiūrė́k. Tai kap ima bombarduot, jis. nešokinėja, tep galvą iškelia ir žiū́ro. Jis, būdavo, kai kalba, tai nežiū̃ri an žmogų. Žiū́ro išvertęs akis. Tas bernas kaip laukinis, žiū̃ri vis iš padilbų. Kai ažėjo vokiečiai [1915 metais],
tai lėkėm visi raplano žiūrė́tų. O mes žiū́rom jam į akis ir ne viską suprantam. Jis tuoj išėjo žiūrė́ti, kas čia į langą baldo. Atsitrauk, ko tu tep žiū́rai? Kai nuneša nėščius pieno pieninėn, tai visi žiū̃ria. Sustoja žmonės eiliom ir žiū̃ria. Gulim ir vis žiū̃rim debesin, kad neužeit lietus. Guliu guliu, misliju, žiūriù an lubas ir užmiegu. Prisimerkus žiūrì, dėkis akinius. Tai žiū́rau ir nematau. Labai žiū̃ria kieman [einanti keliu moteris],
gal užeis. Žiū́ro akysa ir ima pinigus (begėdiškai ima kyšius) . Kogi čia baltom žiūri? Žiūrì in saulytę dirbdamas, kada ana nusileis. Jei nėščia moterė žiū̃ri į gaisrą, kurią vietą palies su ranka, ta vieta raudona bus. Nežiūrỹ tu, kur tau nereikia. Žiūrì žiūrì akis išpūtęs, kur tas Kaunas. Skruzdyną pakuština ir užsigulę žiūria į skruzdyną, tuo garu ir gaivina [akis]. Tėvulis sėdi už stalo, motulė žiū́ro per langą. Mūs svotulis gėrė gėrė, o kad norė [jo],
tai išgėrė, norėjo norėjo, in stiklelį žiūrė́jo. Ožys ant tilto stovėjo, į vandenėlį žiūrėjo. Seklyčioj sėdėjau, pro langą žiūrėjau – sniegai sninga, rasa krinta ant mano žirgelio. Žiūri pro langą, žiūri pro kitą, žalios rūtelės apipustytos. Kieta gulėti, tamsu žiūrėti. Aukštas [Dievas] yra ir ant žemųjų žiū̃ri. Taip bežiū̃rint man jau dūšiai pikta pastojo ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau. Teofilis žiūri į instrumento akį, keistai atmetęs į šalį dešinę ranką. Supratau, kad daugiau niekad nebegalėsiu žiūrėti į Nijolę taip kaip anksčiau. Akys kaip dangus mėlynavo, kaip in mergeles žiūrėjo. Jis laukė atsakymo, įsmeigęs akis į jos lūpas, ir jai dingtelėjo, kad jis žiūri tarsi alkanas šuo, tykodamas iš šeimininko kaulo. Kad jis žmogui į akis nežiūri, o vis arba pro šalį, arba sau po kojų. Senutė sėdėjo prie stalo, nieko neveikdama, net nesimelsdama, vien žiūrėdama ir žiūrėdama į savo raukšlėtas rankas. Aš guliu aukštielninkas ir žiūrau į plaukiančius baltus debesėlius. Žiūrėte jūs žiūrėsite, bet nematysite. Kur tik žiūrì, vis gražu, žalia, liekna, gryna!. Kur langai žiū́ro, ar in Nemną? Kryžius pastatytas – tep kap į namus žiū́ro. Imk šitą obuolį, kuris į tave žiū̃ri. Gluosnio šakos in žemę žiū́ro. Nematei mano batų? – Va, į duris žiū̃ria. In visas puses žiū́ro kojos (klišas) . Jau visai tie miežiai į žemę žiū́ro (sunokę) . Kai atsikeli, vienas [plaukas] teip žiū̃ri, kitas teip žiū̃ri. Vargas pro kožną langelį žiū̃ri. Kožnas žmogus žiū̃ria aukštyn, o ne žemyn (tikisi geresnio gyvenimo) . Tų namų stogai beveik siekėsi, vieno kambarėlio langas žiūrėjo į kito langą. Susimąstęs žiūri mėnuo iš ramių dangaus skliautų. Pakrypusi grinčelė žiūrėjo platujin vieškelin savo mažais vakarinės saulės nudažytais langais. Į dešinę nuo gonkų vos ne prisikištinai žiūrėjo trys svetimi langai. Į didelius namų langus žiūrėjo negęstanti vasaros aušra. Prie kiekvienos [trobos] gražiai aptvertas darželis, iš kurio žiūri ant kelio margos galvelės visokių žolynėlių. Atsinešiu kitus akinius, bo šitie nelabai nori žiūrė́t. Nieko nėra, tik pirkelėj balanelis žiūri. Žiū̃ri kaip driežas in kiaušinius. Ko žiūrì žvairom kaip driežas ant savo vaikus. Ko čia žiūrì kai varlė in kiaušinius. Žiū́ro kap lėlys an kiaušinių. Žiūri kap pelėda į vaikus. Žiū̃ria kaip varlė iš varškės. Žiū̃ri kaip velnias in močią. Žiūria kai kiaulė į debesį. Žiūri kaip jautis į dangų. Žiūri kaip driežas į gegužę. Žiū̃ri išsišiepęs, lyg šuo į mėnesį. Žiūri kaip vilkas par karklyną. Auga lyg į mišką žiūrėdamas. Žiū́ro ant arklio, mato pelę. Žiū̃ra kaip ožys į žiburį. Ko žiūri, ar kvailio nematei. Žiūri į saulę ir saulės nemato. Dovanotam arkliui niekas dantų nežiūri. Ko tu žiūrì kai vokietis skylėn. Nežiūrėk pro skylę, pamatysi velnią. Dieną nežiūrėsiu, naktį nepamatysiu. Par marias žiūrint – karvė, nueini – teliukas. Akylas plikis nežiūri į turtingesnius, bet į dar plikesnius. Ko žiūri? – Kad akis turiu. Vyras yr galva, moteris – kaklas; kur kaklas suka, tę galva i žiū̃ri. Žiūri kaip (kap) katinas į lašinius. Miško paukštis į mišką žiūro. Vilkas miškan žiūri. Kiek vilko nepenėtai, vis medin žiūri. Iš miško gautas, į mišką žiūri. Iš girios yr ir į girią žiū̃ri. Nemaišyk kito puodo, tik žiūrėk, kad tavo neprisviltų. Žiūrì į knygą, matai špygą. Giltinė į dantis nežiūri. Smertis dantys [na] nežiū̃ri. Jau giltinė į dantis žiū́ro, ale liežuvis dar marias išlaktų. Ko žiū́rai kap nulytas? Žiūrėk akim – ne dantim. Kiekvienas savo akia žiūria. Vilkas nežiūri, kieno daugiau. Nežiūrėk svetimon kešenėn. Tada žiūrėsma, kai dugnį dėsma. Kur žiūri, ten mėsa, kur pjauni, ten kaulas. Paštinykas žiū̃ri. Ant akių žiūrėjęs, sveikatos pasiklausi. Nežiūrėk par aukštai, kad akis neprikrėstum. Kitą žiūrėk ir savo nepamesk. Kam negražu – tegul nežiūri. Velnio paukštis į peklą i žiūri. Ko čia benorėt, kad numiręs bežiūrėt. Lauke nekalbėk, miške nežiūrė́k. Jei savo turėsi, kitiem akysa nežiūrėsi. Jei žiūrė́si, tai turėsi. Daryk gudriai – žiūrė́k galo. Mažas mažas ponaičiukas visų šiknon žiūri. Aukštielnykas guli, į lubas žiūri. Nušašėlis nuparkėlis į visų kiškas žiūri. Eina girion – namo žiūri, eina namo – girion žiūri. Eina laukan – namo žiūri, eina namo – laukan žiūri. Žiūri dieną, žiūri naktį, tik nieko nemato. Dieną naktį žiūri, niekad neužmiega. Per audėjaus langą mėsinykas žiūri. Mėsa nasruos, šikna naguos, akys į akis žiū̃ri. Laukas arklys per vartus žiū̃ri. Vieną akį turi, dangun žiū̃ri. Viena akis aukštyn žiūri. Aukštai stovi, žemai žiūri, galas laukas, pats apžėlęs. Kabo kabikas, žiūri žiūrikas, kad nekabėtų kabikas, nežiūrėtų žiūrikas. Vienan daiktan žiūri, dvi burnos matos. Pats nežiūri, o kitiems rodo. Eina keturi žydai, barzdos atgal žiūri. Du žiūri, du duria, du maskatuoja. Žaliašūbis, trumparūbis pro tvorą žiūri. Žiūr žiūronas per tvorą, eit gogonas per kiemą.
žiūrė́tinai.
žiū̃rint. žiū̃riant, bežiū̃rint labai greitai, kaipmat: Ana visus darbus žiū̃riant padaro. Bežiūrint praslinko ir vieni metai kaip viena diena. Bežiū̃riant mat užaugo berniokas. Bežiū̃riant vanduo lig langų. Akies mirksnyj atbėgo trys šunes ir bežiūrint išdaužė duris. Gydydavo bežiūrint vienu žodžiu visokias ligas. Ot sukčius: du rublius nusukė bežiū̃rint. Nastei labiausiai patinka dykai būt i ant veidrodžio žiūrė́tis. Ir šoka, ir dainuoja, ir to vaidinimo žiū́rosi. Užteks žiūrė́tis an zerkolą, eik prie kiaulių. Ji ten šukuojasi galvą, žiūrisi į zerkolą, o tas, prisitaikęs užmetė jai maišą ant galvos ir – nešt. Jinai darbo nedirbs – veidrodin žiūrėsis. Dvaro panelės dvaruose sėdi, prieš veidrodį žiūrisi – ne tokiam snargliui. Abu valandėlę žiūrėjomės į vienas kitą. Anei sekėsi viskas, kaip jinai ten geidė, o Katrė galėjo žiūrėtis. Žiūrisi kaip į veidrodį, į tykų, lygų ežerą. Du broliukai žiūrisi ir niekad nesusieina. stebėti, sekti akimis: Kad ilgai televizorių žiū̃ri, užkaista baisiausia! Aš nepirkau televizoriaus dėl vaikų: vaikai žiū̃ri žiū̃ri televizoriaus, o patys nieko neskaito. Jau tas bulbes verdi, tai teip žiūrė́k, teip žiūrė́k; kad kiek – sukris, i bus košė. O dabar, žiūriù, ir aš žiūriù, kad jau tikrai visi vienodai apsivilkę ir visi ilgais plaukais. Žiū́ro žiū́ro [į švilpuką] ir nenulipdo tokio. Eidamas iš užpakalio žiū̃ria, kur grūdai byra, ir po šiaudelį kiša. Drykst degtuką ir žiū̃ria, kas tę baldos. Žiūrė́jau žiūrė́jau par tvorą ir pamačiau: sargyba stovi. Kai nuima tą apdengimą, tai nuima šieną, nuima ir žiū̃ria, kokie javai sėt. Nereikia nei žiūrė́t, tik kruta kruta pirštai, – labai sekės man megzt. Miške medį žiūrė́k: katra pusė samanų, ta, žinok, žiemių, o katroj nėra samanų, ta pietų. Sodini ir žiūrì, koks dangus bus jau, kokios bulvės bus. Miežius ir avižas sėjant pirmiausia reikia žiūrė́t, kad žemė būtų pribrendus. Neėjom žiūrė́ti, kas čia dedas, bijojom. Būčiau begulėjęs šaly vieškelėlio, būčiau bežiūrėjęs, kai vaiskelis eina. Motina ragina pilstyti, o pati žiūri, kad visi valgytų, kad niekieno lėkštutės nebūtų tuščios. Pajutusys vyskupą įsirgus jo gentys tujaus atbruzdėjo į Viržuvėnus ir į visą ligonies turtą godžiai žiūrėjo. Aš tik žiūriu an gamtą: aš žinau, nuo kur snigs, nuo kur pūs vėjas. Būdavo, audžiu, tai vyrai ateina ir žiū́ro, kap iš balto margas darosi. Žiūriúos šiandiej – bitės apgulę ir ema saldumą. Žiūriúosi, ką tas vaikas su kirviu veiks. Senis tai vaikščioja, apie javus žiū̃risi, tai namie lovo [je] ar prie pečiaus. pasyviai stebėti: Marijona duonos ėmė. – A, gyvatė! O šeimininkė ko žiūrėjo? Ko jie čia nepaarinėja [burokų],
kogi jie žiū̃ria?! domėtis (kitos lyties asmeniu): Jis žiūri į mergą, t. y. jis jąją myli. Kad nemylėtų, tai taip nežiūrė́tų. Aš jaučiaus laiminga, ka visi į muni žiū̃ra. Jis į Onelę žiūri, kaip katinas į lašinius. Vieną turėsi, in kitą žiūrė́si, tai nieko neišeis. O bernai visi nebe ant altorių žiū̃ria, ale ant šitų mergų̃ atsigręžę. Pirma in pasogą žiū́ro, ne in mergą. Aš sena ir tai nežiūrė́čia nė kreiva akia į jį. Dabar tai gerinasi, o kai išnaudos, tai mažu nė šikdama nežiūrė̃s. Jaunimas eidavo bažnyčion, kiek tę kitas, gal tę meldžias, nesimeldžia, bernus žiū̃ria, bernai – mergas. Tiktai žiū̃ria ant šitą mergą, akių nenuleidžia, tik žiū̃ria, skabint jau siekia ir bučiuot siekia. Dar žmogus su dantim, dar jisai žiū́ro į jaunas mergas. Ar jūs žiūrit, ar nežiūrit, aš jūsų neimsiu, išsirinksiu sau mergelę visų gražiausią. Mergužėle mano, lelijėle mano, nor ir žiū́rai per langelį, bet nebūsi mano. Žiūrit, nežiūrit, jaunosios mergelės, žinot pačios, mergužėlės, aš visoms neteksiu. Ne dėl uogužių šimtą mylužių jojau, ne dėl riešutų tave jauną žiūrė́jau. Vainiką bedėvėsiu, aš kitą bežiūrė́siu. Vieną dantį tiktai turi, in berniokus vis tiek žiūri. Ji labai išsirietus, išsipuošus, al an seną gi niekas nebežiū̃ria, gal teip i nugyvens. Nelabai žiū̃ria į paną, ale pasogą derias, kraičio žiū̃ria. Nežiūrė̃s bernai, jeigu mažai turėsi audeklų, mažai kraičio bus. Nežiūrėkit ant manęs, mergelės, aš esmu žalnierių bernelis. Ei bernyt bernyt, bernyti mano, neilgai manęs gedėsi, tuojau kitą žiūrė́si. Aš tavęs belūkėsiu ir kitą bežiūrėsiu. Neimk labai prastos, paskui nemylėsi, vakaruotų eisi, in kitas žiūrė́si. Taip maloniai ant jos vis žiūri, lyg katė ant dešros. Ant tokių pasistojus į kitus žiūriu. Taip stovėjo juodu prieš vienas kitą ir žiūrėjosi. Abu gerą minutę žiūrėjos vienas į antrą. stebėti vertinant kieno būklę, elgesį, veiksmus: Girdi, kaip karvė ėda, ir paskiau užmiršti, užmingi, nejauti, kad miegi, žiūrì – jau pusėj avižų. Kai anos parodo kraitį, tai baisu žiūrė́t (labai didelis) . Baisu buvo žiūrė́t – kad [1911 m. ] pleška Dusetos. Baisu žiūrė́t: nevalgę, susiviję kaip karnos, i nė jokios tvarkos jų gyvenime. Diedukas susrietęs, dreba, baisu žiūrė́t. Langai visi supuvę, visai, baisu žiūrė́t. Neškit tą gyvatę, aš negaliu žiūrė́t, man auga burnoj (pykina) . Baugu žiūrė́t, kai tie ledai eidavo. Gaila žiūrėt, kaip jis dabar atrodo. Teip neėda, teip neėda tas paršas, kad net sunku žiūrė́t. Paliks an Dievo valios [bitės],
skurdu žiūrė́t. Visokių arklių būna, i keršų kaip karvių, ka baisu būna žiūrė́t. Tu ožkos pienu užaugęs, aš tai negaliu žiūrė́t. Prie pijokų neaugus, kad negali žiūrė́t, kai geria. Į girtuoklį žiū̃ri visi kap į šunį. Į mus žiūrė́jo kaip į vokiečius hitlerninkus, buvom laikomi žmonės antros rūšies. Žiūriù, tos akys beesančios už visą kūną brangesnės. Žiū́rau – dažyti ir kunigo plaukai. Ir nejunti, žiū́rai, kad senas. Senoji žinojo, kaip kiti vyrai žiūri į tokius, kur amžinai rublio prie dūšios neturi. Sutra, kad gūdu žiūrė́t. Ji jau visai noksta, mažė [ja],
tos kulšys traukias, žiūriù – jau palitėlis laisvesnis daros. Žiū́rau žiū́rau – baisūs laikai ir žmones baisūs. Žiū́rai dartės ir savo akimi netiki. Daba ka aš veizu į jaunūsius, nebgaliu bežiūrė́ti. Žiūrė́k dabar: kas tie žmonys, kas tie vaikai! | Mes žiūrė́davom, kaip puodžiadirbis puodus suka, mum net seilė varvėdavo. Aš liuobau žiūrėsu, ka motriška dirba tokį darbą: ana arti mokėjo. Žiūriúos, ka i to jau senstelėjo.

2. matyti, regėti: Vakar žiū́rau – kraujai eina iš nosies. O jau kai dvi savaitės jau baigias, mama jau žiū̃ria, kad jau reiks maišyt duoną vėl jau. Da išbėgom į pakluones, daba žiū̃riam, kad kai debesys tuo keliu atjuodauna, na, daba jau blogai. Žiū́ro – pinigų krūva. Žiūrė́sma, kas bus nuo pilnaties. Žiū́rau – vyras stovia, jo akes – man akysna. Darbo daug sumažėjo, kaip žiūrì. Žiū́ro – žiba žiburėlis. Su grėbliu par nugarą aš jai, žiūriù – gali mušt, ji nesikelia. Tu, kap žiū́rau, visus užėdi. Paniurkė paniurkė [katę] maiše, žiū̃ri, kad negyva. Parjojo namo, žiū̃ri – pilnas kiemas žmonių. Tai jis išlindo, žiū́ro – parvažiuoja ponas. Pareina namo, žiū̃ri, kad sūnus gimęs. Kokias tris dienas [ligonis] akimis nežiūrė́jo. Aš atsimerkiu, žiūriù, ka mano kepurės nėra. Užėjom medžiagų skyriun, žiū̃riam – įvairių kartūnų pridėta. Kazokai vyrą gaudė, o čia, žiū́ro, motera. Ale paskui žiū̃riam, kad ir ugnis matos. Ir tada [senelis] žiū́ro – iš to miškelio išlekia du vilkai ir puola šituos arklius. Buteliukan dėjo, o paskui žiū̃rim, kad reikia kibirais rinkt [kolorado vabalus]. Žiū̃ri – veršiuko tiktai kauleliai pasilikę. Berniukas katinus mylėjo, todėl glostė, o velniui proga: berniukas tik žiūri – pilna katinų. Žiū́rau – Dievas kiaules gano su gražia labai kepuruke. Žiūri bernas – eina žmogus su šiaudų kūliu. Zylė puodus plovė, kiaulė lovas klojo, o šunelis į tą visą žiūrėdamas lojo. Dar nenušlaviau pusėn dvarelio, žiūrau – atrūksta juodi dūmeliai, žiūrau – atjoja mano bernelis. Jau va kai žiūri kad ir su akiniais kaip par dūmus. Karvės, žiūriuos, trinasi apie obelis jaunajam sode. Žiūriúos, jau ir Petro sūnus mėgina art. Žiūriuos – ir mano kūmas jau širmas.

3. apžvelgti norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: Tėvas su sūnumi išvažiavo dukrelės vietos žiūrėt. Sutarėm, kad trečiadienį aš nuvažiuosiu ir eisma žiūrė́tų [mergos ūkio]. Vakar tie ėjo žiūrė́t senų pastatų. Atvažiuoja, pražvalgos eina, žiū̃ria trobesių. Nebėra kada tų gražumų žiūrė́t. Akinius užsidėjus žiūrė́jo žiūrė́jo an tą paveikslą. Žiūrau į darželį – gėlelės nuskinta. Vyras išvažiavo naujos vietos žiūrėtis. Lyg daktarui ne vis tiek, vieną vaiką žiūrėt ar dviejų pasižiūrėt. tikrinti (paukščių patelę), ar dės: Ar jau žiūrė́jai vištos? Kad vištą žiūri vyras – nupus jam pirštas.

4. ieškoti: Vaikai žiū́ro, ka tik jiemi gerai, ką tę tėvai! Kol aš čia, tai žiūrė́kit, bo gal aš paėmiau. Žiū̃riam, kur tas vaikas prapuolė. Na, eit žiūrė́t kumelės. Einu diedo žiūrė́t. Tris vyrus į kapus nuvarė, bet dar ketvirto žiū̃ri. Reik žiūrė́ti kitos pagalbos. Aš jau žiūriù aklųjų knygeliotę (pažymėjimo) . Atėjau kiaušinių žiūrė́t vėl – anie buvo geri. Čia sustojo vežimas ir vienas kareivių ėjo žiūrė́ti, kur mus dėti. Esu našlaitėlis – našlaitės žiūrėsiu, kad gausiu sau lygią, tad džiaugsmo turėsiu. Kamašuota aš mergelė buvau, čebatuoto bernelio žiūrėjau. Čia negalima gyvent, reikia žiūrė́t geresnio buto. Parėjus iš darbo žiūriù, kur mano gyvuliai, kur mano kiaulės. Joniškėly reikės žiūrė́t nusipirkt alaus. Daba jai reik eiti liepžiedžių žiūrė́t. Agurkai jau žiūrimì. Žąsys visos jau į Lietuvą suskridę, o dabar lekioja, žiū̃risi, kur apsistot. Daba nesnausk, žiūrė́kias darbo. Darbo tegul žiū̃risi arčiau namų.

5. kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: Nežiū́ro nieko toki, ir marškinius atduot [ų] už tą brudą. Nieko nežiū̃ri visai, anas tik miegot, rėkaut ir gert. Nežiūrė́k, vaikel, kad negardu, bet maistinga. Laksto ir laksto, darbo nežiū́ro – išvis kap šunį. Nieks nieko nežiū̃ri dabar. Jeigu vėjas yra, nežiū̃ria nė naktį (mala dieną ir naktį) . Nežiūrė́k, ką aš darau, bet klausyk, ką aš sakau. Žmonių nėr ko žiū̃ria. Kas in juos. žiū̃ri – niekas. Kiti žiūrė́davo, kada maudytis, kada galvą plaut, kada duoną kept. Kol jaunas, stipras, leki leki, nieko nežiūrì. Mūsų laikrodžio nežiūrė́k – atlinka (vėluoja) . Kitas nežiū̃ri į tėvus, žiū̃ri, kaip susiedai gyvena. Kai kas pjauna kiaulę, tai žiū̃ria, kad pilnatis būt, aš tai nežiūrė́jau. To laiko kiti žiū̃ria, aš nežiūrė́davau [sodindama daržus]. Čibulius irgi sanvartoj sodinu jau, kad jau pačioj sanvartoj, mėnulio jau pačioj pilnaty, tai žiū̃ria žmonės. Dirba, jau aria, akėja – nieko šito ledo nežiūrė́jo. Nežiūriù aš tos rasos – raviu, ir gana. Kiek kainuos, į kainą nežiūrė́k. Dar̃ matuoja laukus, senų rubežių nežiū́ro. Nieko nežiūrė́j [o],
šaudė [stribai],
ir tiek. Paskauda ir praeina [gerklė],
tarnaujant kas te žiūrė̃s. Kap suėmė visa giminė sūnų – nežiūrė́j [o] pačios, parvežė motką kavot. Nežiūrė́k, kad šalta, jei reikia, tai važiuok. An žmogų pažiūrėjus nėr ko žiūrė́t: obuolys gražus, ale perpjauk. Plauko nėr ko žiūrė́t – ne su plauku arklys vežimą veža. Kai karas, tai jau mažai žiū̃ri [tvarkos]. Tamsumo [alaus] dabar niekas nebežiū̃ria, dabar visi žiū̃ria stiprumo. Žiū̃riam, kur tik turtingesnė, kur geresnė šeiminykė, tai jau karvei geresnį vainiką [pinam]. Kai čia mes atvažiavom savo namuos gyvent, gal nebe taip ir pasnykus žiūrė́davom, kaip jauni vieni. Švento Petro dienoj jau žiūrė́davo, kad šieno nevežt ir nieko nedirbt. Pirmądien verdant valgius reikia žiūrėt, kad iš puodų nebėgt, ba per talką lis. Bene mergos ko žiū̃ria: vilioja dabar vis tiek tuos vyrus. Gražumo nežiūrė́k, ale žiūrė́k, kad možna būt gyvent. Bet aš atsimenu, mano mama, būdavo, tai ar tą kiaulę pjauti, ar kopūstų pjaustyt nežiūrė́davo [mėnulio],
tai ir aš dabar. Jiej nežiū́ro, kad ubagynas (skurdus gyvenimas) . Jis nežiū̃ria, a kitam liks, a nebeliks, ka tik jam bus. Jau keturiolikos metų buvau, antran skyriun ėjau, nori eik, nori neik, niekas tę taũ nežiūrė́jo. O ką gi mes žiūrė́sma, čiagi an stalo yra visa, ir duodam (valgom) . Už mane dar senesnės aure pužena: andarokai lig kelių – nieko nebežiū̃ria! Plepi i plepi: gerai a blogai – nežiūrì, kas iš to tavo plepalo. Kai gaidys naktį gieda ir valandų nežiū̃ri, oras keisis. Tiktai jis. žiū́ro rankelių darbelio, razumno razumėlio. Tu vainiko ar žiūrė́jai, kai jaunikis tau atsėjo. Sūdas žiūrės teisybės, o čia tikriteliai mums išpuola medės. Niekuomet ji nežiūrėjo prie stalo, kas dubenin įpilta ar prie dubens padėta, tik ėmė, glemžė už abiejų žandų, ką pagaudama. Nei jie pasninkų žiūri, nei gavėnios laiko. Bet kad ir pardavėjos visai žmonių nežiūri: ilgiausiai tampė dėžes iš mašinos, o dabar vėl nuo popierių neatsiplėšia. Tebesi kūniškas ir žiūri žmonių labiaus nekaip reikiant. Jis atsilygins kiekvienam, žiūrėdamas jo darbų. Senis grafas labai uoliai žiūrėjo teisybės ir teisės. Tu nežiūrì moteriško darbo, o jis vyriško – judu vienodu gimę. Kojos sopa ir sopa, nežiū́ro in lietų. Ugnis ir vanduo be čėso [ima žmogų],
nieko nèžiūra. Nežiū̃ria liga, ar tu jaunas, ar senas. Nežiū̃ria [mirtis] senatvės, amžiaus nežiū̃ria, kad žiūrė́tų, tai kogi. Arielka vaikų nežiūri: katras geria, kaptoną prageria, atlieka basas. Pri svetimo stalo ėdant pačėdos nežiūria. Kai kiaulę pjauna, paršiuko nežiūri (dideli reikalai nustelbia mažuosius) . Galo žiūrėk darbą pradėdamas. Žiūrėk, kad būtų ir rytojui, ne tik šiai dienai. Vaiko valios nežiūrė́k! Mirtis nežiūri metų. Žiūrėk žmogaus, ne turto. Ne į [žmogaus] gražumą reik žiūrė́ti, bet į gerumą. Mirtis nesižiū̃ri: ateina laikas, ir turi mirt. Apsirėdyk – sušalsi, žiūrė́kis tu jo.

6. prižiūrėti, globoti: Kodėl vaikai dartės tėvų tep nežiū́ro? Augini, žiū́rai kap akį kaktoj, o vaikai tik stumdo tėvus. Matai, būt [ų] apsiženijęs, būt [ų] žmona žiūrė́jus, o dabar kas gi žiūrė̃s? Mes an jų nežiūrė́jom, jie patys augo. Mane paliko mažųjų žiūrė́t. Nėra kam žiūrė́t. Brolis parėjo pas mane, tą žiūrė́jau žiūrė́jau, liginau. Tik vaikai taip žiū̃ria, ka mama ką turia. Sūnaus duktė, kur aš užauklėjau, išleidžiau mokslan, tai ta dabar mañ’ žiū̃ria. Močiutės tai žiū́ro vaikų, ba jos gailisi, o vaikai šitep nesigaili. Aš žinau, kad jei aš save nežiūrė́siu, niekas manęs nežiūrė̃s. Seniau vaikai vaikus jau žiūrė́jo. Kas te vaiko siratos žiūrė́j [o],
ar ne tep. Neturiu in širdies skausmo, kad tėvų nežiūrė́jau: kaip galėjau, teip žiūrė́jau, tik neintikau. O aš tave žiūrė́siu ne tep kap pačios, ale kap radnos mamos. Tavę reikia žiūrė́jus žiūrė́t (labai prižiūrėti) . Anas ligoninėj gulėjo, tai aš, matai, bėgau žiūrė́t. Kap reik sirgt, o nėr kam žiūrė́t, tai nėr blogiau. Senų nebežiū́ro vaikai, vargas. Visi labai žiūrė́jo manę – daktarai ir sesutės. Kešeniun moka paimt, o tavę nežiū̃ri [gydytojai]. Jeigu paskleisi tūkstantį, tai da da tave žiūrė̃s, o su keliais rubliais nieko neužkiši. Dabar daktarai žiū̃ri kaip ir permoj (fermoj) gyvulių: algą nedidelę gauna. Anys. ne teip žiū̃ri tų senų. Po tiesai šnekėkim, ir daktaras nenori senų žiūrė́t. Ji. žiūrė́t tai žiū̃ria labai, ale pikta labai. Kad ir tę nelabai daktarai žiū́ro. Dabar arklius duoda i viską, tik sirk, o pirma – nemoki, daktaras nèžiūra. Čionaik tai nieko ten nežiūrė̃s, kab neduosi. Kiek daktarų buvo, tai visi mañ’ lankė ir visi žiūrė́jo. Sūnai neblogi mano – žmoną tep žiū̃ri. Ale dar paki numirt, do nėr kam žiūrė́t, bėda. Žiūrė́k vaiką, bo nulėks. Kas mumis. žiūrė̃s, gerai ir ubagynė. Esu žiū̃ramas, negaliu sakyt, negaliu skųsties savo gyvenimu. Nusibodo du namus žiūrė́t, skalbt. Vaikai žiūrė́t, tai ir užpakalin reikia akes turėt. Duktė žiū́ro, tai gerai, o marti ar žiūrė́t [ų]. Ans buvo gelžinis: kaip ans taip nèžiūramas tiek išgyveno! Ir kokia gera moteriškutė, tep jy žiū́ro, tep pilniavoja [vaikus]. O ką gi darysi, reikia žiūrė́t [motiną]. Tai daktarai sako: matai, vaikas tikras nežiū̃ria [motinos],
o taũ, močiut, kaip žiū̃ria. Šiemet tai nebemitinu, dukteriai aprašė turtą, tegul duktė ir žiū̃ria, kas čia mum. Jei aš vaiko žiūriu, tai tik kad man malonu, bet ne tavo įsakoma. Juk močia teip žiū̃ria, o to. kaip kūdi, taip kūdi. Kamgi tuos svetimus senius žiūrė̃s: savo vaikų, ir tų nežiū̃ri. Ka savo kampo neturėsiu, kas mane žiūrė̃s. Savi tep nežiūrė̃s, kap svetimi žiūrė́jo. Reikia gi darbas dirbt, ir sunku, ir ligonis žiūrė́t. Atatolink, Viešpatie, gulėt patale, nebus kam žiū̃ri. Žiūrė́k vaiką kaip akį. Svarbu, ka gyvą tu būtum žiūrė́jus Juozą, o ka jis numiręs, kam statai akmenį? Ir pamainė [vaikus],
ir žiūrė́j [o] toji mergytes, o kita sesuo – berniuką. Palienka vaikų žiūrė́t, int mokyklą nėjo. Kitąsyk teip nežiūrė́j [o] vaikų. Mañ’ perėmė žodžiai, kad dukteries nežiūrì, tuoj žentą turėsi. Kai jau pieninės atsirado, labai karves tada žiūrė́davo. Mano vyras karvių žiūrė́jo, o arklių nežiūrė́jo. Būdavo, krinta geriausi arkliai, gyvuliai geriausi, tai kaukozo (kolchozo) , niekas nežiū̃ria. Jurginių žiūrė́t nereikia: pasodini – ir auga. Aš i žolelę žiūriù kai i javus. Nežiūrė́davo [karvių],
žiūrė́davo daugiausia arklius. Einu žiūrė́t vištas. Ka būtum žiūrė́ję žmoniškai, būtų buvę [medaus]. Daug metų žiūrėjau aš tas bites. Sako, nieko nedirbk, ir žiūrė́k, ir mylėk tą paukštį. Kvailutis nieko daugiau neveikė, kaip tik bulves angliūse kepė, o gudriejai gyvolius ir turtus žiūrėjo. Žiūrėkit ugnies, sakau! – priplaukęs Marčius šaukia vyrams. Išeinu bažnyčion, o tu žiūrėk man arklių! Kas savo nežiū̃ria, tas nieko neturia. Žmogus žiū́rais ir gyveni. Tik kad vyrus tokius turi, katrie nesižiū̃ri, tai ir vargt visą gyvenimą turi. Mes namuos ligonį patys žiū̃rimės. palaikyti: Jei norim savą ūkį pakelt, turim ūkininką žiūrė́t. tvarkyti (ūkio reikalus): Žiūrė́j [o] namus, vaikus, darbujo kap veršiai (jaučiai) seniau. Va davė tau darželį aplink namus, žiūrė́k sau. Ką turi, reikia žiūrė́t, nežiūrė́si – neturėsi. Vyras žiū̃ri namus, žmona nesiskundžia. Diena giedri, turim apie jas. žiūrė́t. Buvo [dvare] pastatytas kaip ir gaspadorius: ponas įsako visa, o jis darbinykus žiū̃ri. Vyrui butelys rūpėjo, nelabai žiūrė́jo [ūkio],
vis pro pirštus. Dieną nebuvo kada [malti],
dieną reikėjo lauko darbą žiūrė́t. | Neturiu kada kalbėt, ašiai einu šieną žiūrė́tų. Iš mažens mano mama darželį žiūrė́jo. Tu jau pradėjai namų nežiūrė́t. Kol savų namų nèžiūri? Ponai tie težiū̃ri gėles, tie dykūnai. Jei an žemės gyvensi, tai jos ir žiūrė́k. Biskį saulė nukris, eisiu runkelių žiūrė́t. Pirmai nebuvo kada apie darželius žiūrė́t. Pareik pas mane i žiūrėk namus. Pati namie žiūrė́josi an vakaro. Mama, kas būnas, tas žiū́ros.

7. rūpintis: Tėvai labai žiū́ro, kad mergos ištekėt – bernai ras visada. Vyras žiū́ro, kap pripilt gerklė. Žiūrė́jo, kad tik alkani vaikai nebūt, o jau mokyklon leist neišsigalėjo. Tik aš žiūriù liuobą, darbą, giesmelę kur išmokt. Jau gal tų sėklų parduoda, reik žiūrė́t tų runkulių gaut. Abudu biedni suėję, tai žiū́ro, iš kur paimt daugiau. Kad kai dirbi, tai valgyt nesinori, žiūrì, ka tik greičiau padaryta. Tik žiūrė́k, ka duonos būtų i nuogalę apdengt. Žiūrė́k, tai turėsi. Tik da žiūrì, ka tą seną škurlį nubaigtum dėvėt. Tik žmonys tarp savęs esam prasti, o valdžia žiū̃ria. Nieko anas nežiū̃ri, nemyli. Tik žiūrė́k sau sveikatą, o ne gyvulėlių. Žiūrė́kit, kad tik jum pavalgyt būtų, ko gi reikia daugiau. Visi kruta savo reikalais, savęs žiū̃ria. Daugiausia žmonės žiū̃ri, kad mažiau nusidirbt. Anas tik žiū̃ri, kad paršam, o apie arus tai nieko. Žiū́rai, kad skatynos būt pripenėta. Vaikas save daugiau žiū́ro, savo vaikų turi rūpyt. Visiem reikia gyvent, kožnas save žiū́ro. Kiekvienas žiū́ro tik savęs. Nežiūrė́si – karvė, kiaulė lips an sienų. Reiks vakarienės žiūrė́t. Kas pečiuko žiū̃ria? Tokiam amžy sveikatos žiūrė́k, nedirbk kaip arklys. Žiūrė́k savo sveikatos. Žiūri tik dieną prastumt. Jokio atjautimo į nelaimę pakliuvusiam žmogui… Jokios vienybės, susiklausymo, kiekvienas žiūri savo kailio. Man tik reikia tavo sveikatos žiūrėti. Įgraudino saugotis visokių palaidūnų, blogų draugų, o klausyti mokytojų ir žiūrėti tik mokslo. Nenorėk svetimo, tik žiūrėk savo. Jei visų žiūrėsi, pats nieko neturėsi. Savo turėk, o kito gero nežiūrėk. Žiūrėk, iš ko duoną valgai. Jeigu lovon težiūrė́si, tai i valgyt neturėsi. Malkų reikės žiūrė́tis, koleik da krutam šiek tiek. Vėl daryk, storokis ir žiūrė́kis namų.

8. laukti, tikėtis: Sėdžiu ir žiūriù, kas čia bus. Aš iš vaikų rankų nežiūrė́siu. Stoviu, žiūriù, kada griūsiu, bet negriūvu, laikaus laikaus, – ale negriūvu. Savo dalį suvalgė ir do žiū̃ri. Dabar niekas nedirba, o visi žiū́ro algų tik. Žiūrėkite, budėkite ir melskitės, nes nežinote, kada bus laikas. Žiūriù i žiūriù diena po dienos, kada ji. pašauks. Iš kito žiūrė́t i laukt nenorisie. Jis žiū́ro anta manę, kad duotau. Visi iš tos žemės žiū̃ria. Žmogus už krūmo sėdžia, žiū́ro, kas čia bus. Jautelius ganiau, lanko [je] stovėjau, pro beržo lapus aušros žiūrėjau. Per elksnių lapus aušros žiūrė́jau.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apziureti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žiūrė́ti, </b>žiū̃ri (žiū̃ria. žiū́ro), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">akis nukreipti į ką, stengtis pamatyti, žvelgti: </span> Žiū̃riam pro langą – iš jų kamino dūmai rūksta tokie raudoni. Par vieną langą žiūriù, par antrą, kaip katinas uždarytas. Žiūriù par langą atsikėlus, ar durys užpustytos, ar ne. Ko tu čia žiū́rai pro langą? Senas pro langą žiūrė́si. Daba vaikai drąsūs, seniau nebuvo drąsūs: mes patys tik par plyšį žiūrė́jom. Žiū̃ria akỹs gyvuliukas, ėst prašo. Baidyk kiek nori, dar atsistojęs žiū̃ri [briedis], ką jam sakai. Per gatvę eidamas žiūrė́k į visas puses. Žiū̃ria ir žiū̃ria ant miestelį kaip paukštė lizdan. Aš žiūriù akysna jam. Kožnas akysna žiū́ro. Aš žiūriù jam akysna. Žiūri iš padalbų, tarytum vagis būtum. Aš jau tik žiūriù anai į akis. Ko tep žiū́rai in mane? Visi atmetę galvas žiūrė́jom į lėktuvą. Ka pamatysi su dviračiu, bėgsi žiūrė́t. Žiūrė́t pro langą labai nuobodu. Žiūriù į laikrodį, stovi, nesisuka, klausau – eina. Negaliu žiūrė́t į laukus [neapdirbtus]. Akys žiū̃ri – negalì užmigt. Par mus tik pelėda žiū̃ri, o žmogus daboja. Aš ant tavęs nei žiūrėte nežiūrėčiau. Tada žiūrė́k tiesiai an durų – ir pamatysi. Pastatau lempytę, žiūriù žiūriù, kol užsnūstu. Žiūrì žiūrì, iš kurio kraštelio atvažiuoja vaikai, tai iš džiaugsmo verkiu. Žiū́ro in langus, laukia, ką pasakysi. Susdėjau [šieną į kupetą] ir žiūriù saulėn. Teip rėkia rėkia [rabinas], kertėn žiū̃ria ir rėkia jis tę, ragą tą užsidėjęs, apsigaubęs [marška]. Visi nutilo, nuleido galvas, nežiū́ro vienas in kitą. Žiū́rai [vienų viena] kelian, kas ateina. Kur šuva žiū́ro, iš ten ateis pavojus tau. Atavežė prosą nupirkę angliais [kuriamą], tai visi ėjo žiūrė́tų. Kaip tu miegi, kai kiškio akim žiūrì. Būdavai, įdėsi skučiulę, par visą dieną vaikelis į tą skučiulėlę i žiū̃ria, agi. Tie kalnai, kad tamsta matytum: užvertęs galvą žiūrė́k. Tai kap ima bombarduot, jis. nešokinėja, tep galvą iškelia ir žiū́ro. Jis, būdavo, kai kalba, tai nežiū̃ri an žmogų. Žiū́ro išvertęs akis. Tas bernas kaip laukinis, žiū̃ri vis iš padilbų. Kai ažėjo vokiečiai [1915 metais], tai lėkėm visi raplano žiūrė́tų. O mes žiū́rom jam į akis ir ne viską suprantam. Jis tuoj išėjo žiūrė́ti, kas čia į langą baldo. Atsitrauk, ko tu tep žiū́rai? Kai nuneša nėščius pieno pieninėn, tai visi žiū̃ria. Sustoja žmonės eiliom ir žiū̃ria. Gulim ir vis žiū̃rim debesin, kad neužeit lietus. Guliu guliu, misliju, žiūriù an lubas ir užmiegu. Prisimerkus žiūrì, dėkis akinius. Tai žiū́rau ir nematau. Labai žiū̃ria kieman [einanti keliu moteris], gal užeis. Žiū́ro akysa ir ima pinigus <span class="explanation"> (begėdiškai ima kyšius) </span>. Kogi čia baltom žiūri? Žiūrì in saulytę dirbdamas, kada ana nusileis. Jei nėščia moterė žiū̃ri į gaisrą, kurią vietą palies su ranka, ta vieta raudona bus. Nežiūrỹ tu, kur tau nereikia. Žiūrì žiūrì akis išpūtęs, kur tas Kaunas. Skruzdyną pakuština ir užsigulę žiūria į skruzdyną, tuo garu ir gaivina [akis]. Tėvulis sėdi už stalo, motulė žiū́ro per langą. Mūs svotulis gėrė gėrė, o kad norė [jo], tai išgėrė, norėjo norėjo, in stiklelį žiūrė́jo. Ožys ant tilto stovėjo, į vandenėlį žiūrėjo. Seklyčioj sėdėjau, pro langą žiūrėjau – sniegai sninga, rasa krinta ant mano žirgelio. Žiūri pro langą, žiūri pro kitą, žalios rūtelės apipustytos. Kieta gulėti, tamsu žiūrėti. Aukštas [Dievas] yra ir ant žemųjų žiū̃ri. Taip bežiū̃rint man jau dūšiai pikta pastojo ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau. Teofilis žiūri į instrumento akį, keistai atmetęs į šalį dešinę ranką. Supratau, kad daugiau niekad nebegalėsiu žiūrėti į Nijolę taip kaip anksčiau. Akys kaip dangus mėlynavo, kaip in mergeles žiūrėjo. Jis laukė atsakymo, įsmeigęs akis į jos lūpas, ir jai dingtelėjo, kad jis žiūri tarsi alkanas šuo, tykodamas iš šeimininko kaulo. Kad jis žmogui į akis nežiūri, o vis arba pro šalį, arba sau po kojų. Senutė sėdėjo prie stalo, nieko neveikdama, net nesimelsdama, vien žiūrėdama ir žiūrėdama į savo raukšlėtas rankas. Aš guliu aukštielninkas ir žiūrau į plaukiančius baltus debesėlius. Žiūrėte jūs žiūrėsite, bet nematysite. Kur tik žiūrì, vis gražu, žalia, liekna, gryna!. Kur langai žiū́ro, ar in Nemną? Kryžius pastatytas – tep kap į namus žiū́ro. Imk šitą obuolį, kuris į tave žiū̃ri. Gluosnio šakos in žemę žiū́ro. Nematei mano batų? – Va, į duris žiū̃ria. In visas puses žiū́ro kojos <span class="explanation"> (klišas) </span>. Jau visai tie miežiai į žemę žiū́ro <span class="explanation"> (sunokę) </span>. Kai atsikeli, vienas [plaukas] teip žiū̃ri, kitas teip žiū̃ri. Vargas pro kožną langelį žiū̃ri. Kožnas žmogus žiū̃ria aukštyn, o ne žemyn <span class="explanation"> (tikisi geresnio gyvenimo) </span>. Tų namų stogai beveik siekėsi, vieno kambarėlio langas žiūrėjo į kito langą. Susimąstęs žiūri mėnuo iš ramių dangaus skliautų. Pakrypusi grinčelė žiūrėjo platujin vieškelin savo mažais vakarinės saulės nudažytais langais. Į dešinę nuo gonkų vos ne prisikištinai žiūrėjo trys svetimi langai. Į didelius namų langus žiūrėjo negęstanti vasaros aušra. Prie kiekvienos [trobos] gražiai aptvertas darželis, iš kurio žiūri ant kelio margos galvelės visokių žolynėlių. Atsinešiu kitus akinius, bo šitie nelabai nori žiūrė́t. Nieko nėra, tik pirkelėj balanelis žiūri. Žiū̃ri kaip driežas in kiaušinius. Ko žiūrì žvairom kaip driežas ant savo vaikus. Ko čia žiūrì kai varlė in kiaušinius. Žiū́ro kap lėlys an kiaušinių. Žiūri kap pelėda į vaikus. Žiū̃ria kaip varlė iš varškės. Žiū̃ri kaip velnias in močią. Žiūria kai kiaulė į debesį. Žiūri kaip jautis į dangų. Žiūri kaip driežas į gegužę. Žiū̃ri išsišiepęs, lyg šuo į mėnesį. Žiūri kaip vilkas par karklyną. Auga lyg į mišką žiūrėdamas. Žiū́ro ant arklio, mato pelę. Žiū̃ra kaip ožys į žiburį. Ko žiūri, ar kvailio nematei. Žiūri į saulę ir saulės nemato. Dovanotam arkliui niekas dantų nežiūri. Ko tu žiūrì kai vokietis skylėn. Nežiūrėk pro skylę, pamatysi velnią. Dieną nežiūrėsiu, naktį nepamatysiu. Par marias žiūrint – karvė, nueini – teliukas. Akylas plikis nežiūri į turtingesnius, bet į dar plikesnius. Ko žiūri? – Kad akis turiu. Vyras yr galva, moteris – kaklas; kur kaklas suka, tę galva i žiū̃ri. Žiūri kaip (kap) katinas į lašinius. Miško paukštis į mišką žiūro. Vilkas miškan žiūri. Kiek vilko nepenėtai, vis medin žiūri. Iš miško gautas, į mišką žiūri. Iš girios yr ir į girią žiū̃ri. Nemaišyk kito puodo, tik žiūrėk, kad tavo neprisviltų. Žiūrì į knygą, matai špygą. Giltinė į dantis nežiūri. Smertis dantys [na] nežiū̃ri. Jau giltinė į dantis žiū́ro, ale liežuvis dar marias išlaktų. Ko žiū́rai kap nulytas? Žiūrėk akim – ne dantim. Kiekvienas savo akia žiūria. Vilkas nežiūri, kieno daugiau. Nežiūrėk svetimon kešenėn. Tada žiūrėsma, kai dugnį dėsma. Kur žiūri, ten mėsa, kur pjauni, ten kaulas. Paštinykas žiū̃ri. Ant akių žiūrėjęs, sveikatos pasiklausi. Nežiūrėk par aukštai, kad akis neprikrėstum. Kitą žiūrėk ir savo nepamesk. Kam negražu – tegul nežiūri. Velnio paukštis į peklą i žiūri. Ko čia benorėt, kad numiręs bežiūrėt. Lauke nekalbėk, miške nežiūrė́k. Jei savo turėsi, kitiem akysa nežiūrėsi. Jei žiūrė́si, tai turėsi. Daryk gudriai – žiūrė́k galo. Mažas mažas ponaičiukas visų šiknon žiūri. Aukštielnykas guli, į lubas žiūri. Nušašėlis nuparkėlis į visų kiškas žiūri. Eina girion – namo žiūri, eina namo – girion žiūri. Eina laukan – namo žiūri, eina namo – laukan žiūri. Žiūri dieną, žiūri naktį, tik nieko nemato. Dieną naktį žiūri, niekad neužmiega. Per audėjaus langą mėsinykas žiūri. Mėsa nasruos, šikna naguos, akys į akis žiū̃ri. Laukas arklys per vartus žiū̃ri. Vieną akį turi, dangun žiū̃ri. Viena akis aukštyn žiūri. Aukštai stovi, žemai žiūri, galas laukas, pats apžėlęs. Kabo kabikas, žiūri žiūrikas, kad nekabėtų kabikas, nežiūrėtų žiūrikas. Vienan daiktan žiūri, dvi burnos matos. Pats nežiūri, o kitiems rodo. Eina keturi žydai, barzdos atgal žiūri. Du žiūri, du duria, du maskatuoja. Žaliašūbis, trumparūbis pro tvorą žiūri. Žiūr žiūronas per tvorą, eit gogonas per kiemą. <br/><b>žiūrė́tinai</b>. <br/><b>žiū̃rint</b>. žiū̃riant, bežiū̃rint <span class="explanation">labai greitai, kaipmat: </span> Ana visus darbus žiū̃riant padaro. Bežiūrint praslinko ir vieni metai kaip viena diena. Bežiū̃riant mat užaugo berniokas. Bežiū̃riant vanduo lig langų. Akies mirksnyj atbėgo trys šunes ir bežiūrint išdaužė duris. Gydydavo bežiūrint vienu žodžiu visokias ligas. Ot sukčius: du rublius nusukė bežiū̃rint. Nastei labiausiai patinka dykai būt i ant veidrodžio žiūrė́tis. Ir šoka, ir dainuoja, ir to vaidinimo žiū́rosi. Užteks žiūrė́tis an zerkolą, eik prie kiaulių. Ji ten šukuojasi galvą, žiūrisi į zerkolą, o tas, prisitaikęs užmetė jai maišą ant galvos ir – nešt. Jinai darbo nedirbs – veidrodin žiūrėsis. Dvaro panelės dvaruose sėdi, prieš veidrodį žiūrisi – ne tokiam snargliui. Abu valandėlę žiūrėjomės į vienas kitą. Anei sekėsi viskas, kaip jinai ten geidė, o Katrė galėjo žiūrėtis. Žiūrisi kaip į veidrodį, į tykų, lygų ežerą. Du broliukai žiūrisi ir niekad nesusieina. <span class="explanation">stebėti, sekti akimis: </span> Kad ilgai televizorių žiū̃ri, užkaista baisiausia! Aš nepirkau televizoriaus dėl vaikų: vaikai žiū̃ri žiū̃ri televizoriaus, o patys nieko neskaito. Jau tas bulbes verdi, tai teip žiūrė́k, teip žiūrė́k; kad kiek – sukris, i bus košė. O dabar, žiūriù, ir aš žiūriù, kad jau tikrai visi vienodai apsivilkę ir visi ilgais plaukais. Žiū́ro žiū́ro [į švilpuką] ir nenulipdo tokio. Eidamas iš užpakalio žiū̃ria, kur grūdai byra, ir po šiaudelį kiša. Drykst degtuką ir žiū̃ria, kas tę baldos. Žiūrė́jau žiūrė́jau par tvorą ir pamačiau: sargyba stovi. Kai nuima tą apdengimą, tai nuima šieną, nuima ir žiū̃ria, kokie javai sėt. Nereikia nei žiūrė́t, tik kruta kruta pirštai, – labai sekės man megzt. Miške medį žiūrė́k: katra pusė samanų, ta, žinok, žiemių, o katroj nėra samanų, ta pietų. Sodini ir žiūrì, koks dangus bus jau, kokios bulvės bus. Miežius ir avižas sėjant pirmiausia reikia žiūrė́t, kad žemė būtų pribrendus. Neėjom žiūrė́ti, kas čia dedas, bijojom. Būčiau begulėjęs šaly vieškelėlio, būčiau bežiūrėjęs, kai vaiskelis eina. Motina ragina pilstyti, o pati žiūri, kad visi valgytų, kad niekieno lėkštutės nebūtų tuščios. Pajutusys vyskupą įsirgus jo gentys tujaus atbruzdėjo į Viržuvėnus ir į visą ligonies turtą godžiai žiūrėjo. Aš tik žiūriu an gamtą: aš žinau, nuo kur snigs, nuo kur pūs vėjas. Būdavo, audžiu, tai vyrai ateina ir žiū́ro, kap iš balto margas darosi. Žiūriúos šiandiej – bitės apgulę ir ema saldumą. Žiūriúosi, ką tas vaikas su kirviu veiks. Senis tai vaikščioja, apie javus žiū̃risi, tai namie lovo [je] ar prie pečiaus. <span class="explanation">pasyviai stebėti: </span> Marijona duonos ėmė. – A, gyvatė! O šeimininkė ko žiūrėjo? Ko jie čia nepaarinėja [burokų], kogi jie žiū̃ria?! <span class="explanation">domėtis (kitos lyties asmeniu): </span> Jis žiūri į mergą, t. y. jis jąją myli. Kad nemylėtų, tai taip nežiūrė́tų. Aš jaučiaus laiminga, ka visi į muni žiū̃ra. Jis į Onelę žiūri, kaip katinas į lašinius. Vieną turėsi, in kitą žiūrė́si, tai nieko neišeis. O bernai visi nebe ant altorių žiū̃ria, ale ant šitų mergų̃ atsigręžę. Pirma in pasogą žiū́ro, ne in mergą. Aš sena ir tai nežiūrė́čia nė kreiva akia į jį. Dabar tai gerinasi, o kai išnaudos, tai mažu nė šikdama nežiūrė̃s. Jaunimas eidavo bažnyčion, kiek tę kitas, gal tę meldžias, nesimeldžia, bernus žiū̃ria, bernai – mergas. Tiktai žiū̃ria ant šitą mergą, akių nenuleidžia, tik žiū̃ria, skabint jau siekia ir bučiuot siekia. Dar žmogus su dantim, dar jisai žiū́ro į jaunas mergas. Ar jūs žiūrit, ar nežiūrit, aš jūsų neimsiu, išsirinksiu sau mergelę visų gražiausią. Mergužėle mano, lelijėle mano, nor ir žiū́rai per langelį, bet nebūsi mano. Žiūrit, nežiūrit, jaunosios mergelės, žinot pačios, mergužėlės, aš visoms neteksiu. Ne dėl uogužių šimtą mylužių jojau, ne dėl riešutų tave jauną žiūrė́jau. Vainiką bedėvėsiu, aš kitą bežiūrė́siu. Vieną dantį tiktai turi, in berniokus vis tiek žiūri. Ji labai išsirietus, išsipuošus, al an seną gi niekas nebežiū̃ria, gal teip i nugyvens. Nelabai žiū̃ria į paną, ale pasogą derias, kraičio žiū̃ria. Nežiūrė̃s bernai, jeigu mažai turėsi audeklų, mažai kraičio bus. Nežiūrėkit ant manęs, mergelės, aš esmu žalnierių bernelis. Ei bernyt bernyt, bernyti mano, neilgai manęs gedėsi, tuojau kitą žiūrė́si. Aš tavęs belūkėsiu ir kitą bežiūrėsiu. Neimk labai prastos, paskui nemylėsi, vakaruotų eisi, in kitas žiūrė́si. Taip maloniai ant jos vis žiūri, lyg katė ant dešros. Ant tokių pasistojus į kitus žiūriu. Taip stovėjo juodu prieš vienas kitą ir žiūrėjosi. Abu gerą minutę žiūrėjos vienas į antrą. <span class="explanation">stebėti vertinant kieno būklę, elgesį, veiksmus: </span> Girdi, kaip karvė ėda, ir paskiau užmiršti, užmingi, nejauti, kad miegi, žiūrì – jau pusėj avižų. Kai anos parodo kraitį, tai baisu žiūrė́t <span class="explanation"> (labai didelis) </span>. Baisu buvo žiūrė́t – kad [1911 m. ] pleška Dusetos. Baisu žiūrė́t: nevalgę, susiviję kaip karnos, i nė jokios tvarkos jų gyvenime. Diedukas susrietęs, dreba, baisu žiūrė́t. Langai visi supuvę, visai, baisu žiūrė́t. Neškit tą gyvatę, aš negaliu žiūrė́t, man auga burnoj <span class="explanation"> (pykina) </span>. Baugu žiūrė́t, kai tie ledai eidavo. Gaila žiūrėt, kaip jis dabar atrodo. Teip neėda, teip neėda tas paršas, kad net sunku žiūrė́t. Paliks an Dievo valios [bitės], skurdu žiūrė́t. Visokių arklių būna, i keršų kaip karvių, ka baisu būna žiūrė́t. Tu ožkos pienu užaugęs, aš tai negaliu žiūrė́t. Prie pijokų neaugus, kad negali žiūrė́t, kai geria. Į girtuoklį žiū̃ri visi kap į šunį. Į mus žiūrė́jo kaip į vokiečius hitlerninkus, buvom laikomi žmonės antros rūšies. Žiūriù, tos akys beesančios už visą kūną brangesnės. Žiū́rau – dažyti ir kunigo plaukai. Ir nejunti, žiū́rai, kad senas. Senoji žinojo, kaip kiti vyrai žiūri į tokius, kur amžinai rublio prie dūšios neturi. Sutra, kad gūdu žiūrė́t. Ji jau visai noksta, mažė [ja], tos kulšys traukias, žiūriù – jau palitėlis laisvesnis daros. Žiū́rau žiū́rau – baisūs laikai ir žmones baisūs. Žiū́rai dartės ir savo akimi netiki. Daba ka aš veizu į jaunūsius, nebgaliu bežiūrė́ti. Žiūrė́k dabar: kas tie žmonys, kas tie vaikai! \| Mes žiūrė́davom, kaip puodžiadirbis puodus suka, mum net seilė varvėdavo. Aš liuobau žiūrėsu, ka motriška dirba tokį darbą: ana arti mokėjo. Žiūriúos, ka i to jau senstelėjo. <br/>2. <span class="explanation">matyti, regėti: </span> Vakar žiū́rau – kraujai eina iš nosies. O jau kai dvi savaitės jau baigias, mama jau žiū̃ria, kad jau reiks maišyt duoną vėl jau. Da išbėgom į pakluones, daba žiū̃riam, kad kai debesys tuo keliu atjuodauna, na, daba jau blogai. Žiū́ro – pinigų krūva. Žiūrė́sma, kas bus nuo pilnaties. Žiū́rau – vyras stovia, jo akes – man akysna. Darbo daug sumažėjo, kaip žiūrì. Žiū́ro – žiba žiburėlis. Su grėbliu par nugarą aš jai, žiūriù – gali mušt, ji nesikelia. Tu, kap žiū́rau, visus užėdi. Paniurkė paniurkė [katę] maiše, žiū̃ri, kad negyva. Parjojo namo, žiū̃ri – pilnas kiemas žmonių. Tai jis išlindo, žiū́ro – parvažiuoja ponas. Pareina namo, žiū̃ri, kad sūnus gimęs. Kokias tris dienas [ligonis] akimis nežiūrė́jo. Aš atsimerkiu, žiūriù, ka mano kepurės nėra. Užėjom medžiagų skyriun, žiū̃riam – įvairių kartūnų pridėta. Kazokai vyrą gaudė, o čia, žiū́ro, motera. Ale paskui žiū̃riam, kad ir ugnis matos. Ir tada [senelis] žiū́ro – iš to miškelio išlekia du vilkai ir puola šituos arklius. Buteliukan dėjo, o paskui žiū̃rim, kad reikia kibirais rinkt [kolorado vabalus]. Žiū̃ri – veršiuko tiktai kauleliai pasilikę. Berniukas katinus mylėjo, todėl glostė, o velniui proga: berniukas tik žiūri – pilna katinų. Žiū́rau – Dievas kiaules gano su gražia labai kepuruke. Žiūri bernas – eina žmogus su šiaudų kūliu. Zylė puodus plovė, kiaulė lovas klojo, o šunelis į tą visą žiūrėdamas lojo. Dar nenušlaviau pusėn dvarelio, žiūrau – atrūksta juodi dūmeliai, žiūrau – atjoja mano bernelis. Jau va kai žiūri kad ir su akiniais kaip par dūmus. Karvės, žiūriuos, trinasi apie obelis jaunajam sode. Žiūriúos, jau ir Petro sūnus mėgina art. Žiūriuos – ir mano kūmas jau širmas. <br/>3. <span class="explanation">apžvelgti norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: </span> Tėvas su sūnumi išvažiavo dukrelės vietos žiūrėt. Sutarėm, kad trečiadienį aš nuvažiuosiu ir eisma žiūrė́tų [mergos ūkio]. Vakar tie ėjo žiūrė́t senų pastatų. Atvažiuoja, pražvalgos eina, žiū̃ria trobesių. Nebėra kada tų gražumų žiūrė́t. Akinius užsidėjus žiūrė́jo žiūrė́jo an tą paveikslą. Žiūrau į darželį – gėlelės nuskinta. Vyras išvažiavo naujos vietos žiūrėtis. Lyg daktarui ne vis tiek, vieną vaiką žiūrėt ar dviejų pasižiūrėt. <span class="explanation">tikrinti (paukščių patelę), ar dės: </span> Ar jau žiūrė́jai vištos? Kad vištą žiūri vyras – nupus jam pirštas. <br/>4. <span class="explanation">ieškoti: </span> Vaikai žiū́ro, ka tik jiemi gerai, ką tę tėvai! Kol aš čia, tai žiūrė́kit, bo gal aš paėmiau. Žiū̃riam, kur tas vaikas prapuolė. Na, eit žiūrė́t kumelės. Einu diedo žiūrė́t. Tris vyrus į kapus nuvarė, bet dar ketvirto žiū̃ri. Reik žiūrė́ti kitos pagalbos. Aš jau žiūriù aklųjų knygeliotę <span class="explanation"> (pažymėjimo) </span>. Atėjau kiaušinių žiūrė́t vėl – anie buvo geri. Čia sustojo vežimas ir vienas kareivių ėjo žiūrė́ti, kur mus dėti. Esu našlaitėlis – našlaitės žiūrėsiu, kad gausiu sau lygią, tad džiaugsmo turėsiu. Kamašuota aš mergelė buvau, čebatuoto bernelio žiūrėjau. Čia negalima gyvent, reikia žiūrė́t geresnio buto. Parėjus iš darbo žiūriù, kur mano gyvuliai, kur mano kiaulės. Joniškėly reikės žiūrė́t nusipirkt alaus. Daba jai reik eiti liepžiedžių žiūrė́t. Agurkai jau žiūrimì. Žąsys visos jau į Lietuvą suskridę, o dabar lekioja, žiū̃risi, kur apsistot. Daba nesnausk, žiūrė́kias darbo. Darbo tegul žiū̃risi arčiau namų. <br/>5. <span class="explanation">kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: </span> Nežiū́ro nieko toki, ir marškinius atduot [ų] už tą brudą. Nieko nežiū̃ri visai, anas tik miegot, rėkaut ir gert. Nežiūrė́k, vaikel, kad negardu, bet maistinga. Laksto ir laksto, darbo nežiū́ro – išvis kap šunį. Nieks nieko nežiū̃ri dabar. Jeigu vėjas yra, nežiū̃ria nė naktį <span class="explanation"> (mala dieną ir naktį) </span>. Nežiūrė́k, ką aš darau, bet klausyk, ką aš sakau. Žmonių nėr ko žiū̃ria. Kas in juos. žiū̃ri – niekas. Kiti žiūrė́davo, kada maudytis, kada galvą plaut, kada duoną kept. Kol jaunas, stipras, leki leki, nieko nežiūrì. Mūsų laikrodžio nežiūrė́k – atlinka <span class="explanation"> (vėluoja) </span>. Kitas nežiū̃ri į tėvus, žiū̃ri, kaip susiedai gyvena. Kai kas pjauna kiaulę, tai žiū̃ria, kad pilnatis būt, aš tai nežiūrė́jau. To laiko kiti žiū̃ria, aš nežiūrė́davau [sodindama daržus]. Čibulius irgi sanvartoj sodinu jau, kad jau pačioj sanvartoj, mėnulio jau pačioj pilnaty, tai žiū̃ria žmonės. Dirba, jau aria, akėja – nieko šito ledo nežiūrė́jo. Nežiūriù aš tos rasos – raviu, ir gana. Kiek kainuos, į kainą nežiūrė́k. Dar̃ matuoja laukus, senų rubežių nežiū́ro. Nieko nežiūrė́j [o], šaudė [stribai], ir tiek. Paskauda ir praeina [gerklė], tarnaujant kas te žiūrė̃s. Kap suėmė visa giminė sūnų – nežiūrė́j [o] pačios, parvežė motką kavot. Nežiūrė́k, kad šalta, jei reikia, tai važiuok. An žmogų pažiūrėjus nėr ko žiūrė́t: obuolys gražus, ale perpjauk. Plauko nėr ko žiūrė́t – ne su plauku arklys vežimą veža. Kai karas, tai jau mažai žiū̃ri [tvarkos]. Tamsumo [alaus] dabar niekas nebežiū̃ria, dabar visi žiū̃ria stiprumo. Žiū̃riam, kur tik turtingesnė, kur geresnė šeiminykė, tai jau karvei geresnį vainiką [pinam]. Kai čia mes atvažiavom savo namuos gyvent, gal nebe taip ir pasnykus žiūrė́davom, kaip jauni vieni. Švento Petro dienoj jau žiūrė́davo, kad šieno nevežt ir nieko nedirbt. Pirmądien verdant valgius reikia žiūrėt, kad iš puodų nebėgt, ba per talką lis. Bene mergos ko žiū̃ria: vilioja dabar vis tiek tuos vyrus. Gražumo nežiūrė́k, ale žiūrė́k, kad možna būt gyvent. Bet aš atsimenu, mano mama, būdavo, tai ar tą kiaulę pjauti, ar kopūstų pjaustyt nežiūrė́davo [mėnulio], tai ir aš dabar. Jiej nežiū́ro, kad ubagynas <span class="explanation"> (skurdus gyvenimas) </span>. Jis nežiū̃ria, a kitam liks, a nebeliks, ka tik jam bus. Jau keturiolikos metų buvau, antran skyriun ėjau, nori eik, nori neik, niekas tę taũ nežiūrė́jo. O ką gi mes žiūrė́sma, čiagi an stalo yra visa, ir duodam <span class="explanation"> (valgom) </span>. Už mane dar senesnės aure pužena: andarokai lig kelių – nieko nebežiū̃ria! Plepi i plepi: gerai a blogai – nežiūrì, kas iš to tavo plepalo. Kai gaidys naktį gieda ir valandų nežiū̃ri, oras keisis. Tiktai jis. žiū́ro rankelių darbelio, razumno razumėlio. Tu vainiko ar žiūrė́jai, kai jaunikis tau atsėjo. Sūdas žiūrės teisybės, o čia tikriteliai mums išpuola medės. Niekuomet ji nežiūrėjo prie stalo, kas dubenin įpilta ar prie dubens padėta, tik ėmė, glemžė už abiejų žandų, ką pagaudama. Nei jie pasninkų žiūri, nei gavėnios laiko. Bet kad ir pardavėjos visai žmonių nežiūri: ilgiausiai tampė dėžes iš mašinos, o dabar vėl nuo popierių neatsiplėšia. Tebesi kūniškas ir žiūri žmonių labiaus nekaip reikiant. Jis atsilygins kiekvienam, žiūrėdamas jo darbų. Senis grafas labai uoliai žiūrėjo teisybės ir teisės. Tu nežiūrì moteriško darbo, o jis vyriško – judu vienodu gimę. Kojos sopa ir sopa, nežiū́ro in lietų. Ugnis ir vanduo be čėso [ima žmogų], nieko nèžiūra. Nežiū̃ria liga, ar tu jaunas, ar senas. Nežiū̃ria [mirtis] senatvės, amžiaus nežiū̃ria, kad žiūrė́tų, tai kogi. Arielka vaikų nežiūri: katras geria, kaptoną prageria, atlieka basas. Pri svetimo stalo ėdant pačėdos nežiūria. Kai kiaulę pjauna, paršiuko nežiūri <span class="explanation"> (dideli reikalai nustelbia mažuosius) </span>. Galo žiūrėk darbą pradėdamas. Žiūrėk, kad būtų ir rytojui, ne tik šiai dienai. Vaiko valios nežiūrė́k! Mirtis nežiūri metų. Žiūrėk žmogaus, ne turto. Ne į [žmogaus] gražumą reik žiūrė́ti, bet į gerumą. Mirtis nesižiū̃ri: ateina laikas, ir turi mirt. Apsirėdyk – sušalsi, žiūrė́kis tu jo. <br/>6. <span class="explanation">prižiūrėti, globoti: </span> Kodėl vaikai dartės tėvų tep nežiū́ro? Augini, žiū́rai kap akį kaktoj, o vaikai tik stumdo tėvus. Matai, būt [ų] apsiženijęs, būt [ų] žmona žiūrė́jus, o dabar kas gi žiūrė̃s? Mes an jų nežiūrė́jom, jie patys augo. Mane paliko mažųjų žiūrė́t. Nėra kam žiūrė́t. Brolis parėjo pas mane, tą žiūrė́jau žiūrė́jau, liginau. Tik vaikai taip žiū̃ria, ka mama ką turia. Sūnaus duktė, kur aš užauklėjau, išleidžiau mokslan, tai ta dabar mañ’ žiū̃ria. Močiutės tai žiū́ro vaikų, ba jos gailisi, o vaikai šitep nesigaili. Aš žinau, kad jei aš save nežiūrė́siu, niekas manęs nežiūrė̃s. Seniau vaikai vaikus jau žiūrė́jo. Kas te vaiko siratos žiūrė́j [o], ar ne tep. Neturiu in širdies skausmo, kad tėvų nežiūrė́jau: kaip galėjau, teip žiūrė́jau, tik neintikau. O aš tave žiūrė́siu ne tep kap pačios, ale kap radnos mamos. Tavę reikia žiūrė́jus žiūrė́t <span class="explanation"> (labai prižiūrėti) </span>. Anas ligoninėj gulėjo, tai aš, matai, bėgau žiūrė́t. Kap reik sirgt, o nėr kam žiūrė́t, tai nėr blogiau. Senų nebežiū́ro vaikai, vargas. Visi labai žiūrė́jo manę – daktarai ir sesutės. Kešeniun moka paimt, o tavę nežiū̃ri [gydytojai]. Jeigu paskleisi tūkstantį, tai da da tave žiūrė̃s, o su keliais rubliais nieko neužkiši. Dabar daktarai žiū̃ri kaip ir permoj <span class="explanation"> (fermoj) </span> gyvulių: algą nedidelę gauna. Anys. ne teip žiū̃ri tų senų. Po tiesai šnekėkim, ir daktaras nenori senų žiūrė́t. Ji. žiūrė́t tai žiū̃ria labai, ale pikta labai. Kad ir tę nelabai daktarai žiū́ro. Dabar arklius duoda i viską, tik sirk, o pirma – nemoki, daktaras nèžiūra. Čionaik tai nieko ten nežiūrė̃s, kab neduosi. Kiek daktarų buvo, tai visi mañ’ lankė ir visi žiūrė́jo. Sūnai neblogi mano – žmoną tep žiū̃ri. Ale dar paki numirt, do nėr kam žiūrė́t, bėda. Žiūrė́k vaiką, bo nulėks. Kas mumis. žiūrė̃s, gerai ir ubagynė. Esu žiū̃ramas, negaliu sakyt, negaliu skųsties savo gyvenimu. Nusibodo du namus žiūrė́t, skalbt. Vaikai žiūrė́t, tai ir užpakalin reikia akes turėt. Duktė žiū́ro, tai gerai, o marti ar žiūrė́t [ų]. Ans buvo gelžinis: kaip ans taip nèžiūramas tiek išgyveno! Ir kokia gera moteriškutė, tep jy žiū́ro, tep pilniavoja [vaikus]. O ką gi darysi, reikia žiūrė́t [motiną]. Tai daktarai sako: matai, vaikas tikras nežiū̃ria [motinos], o taũ, močiut, kaip žiū̃ria. Šiemet tai nebemitinu, dukteriai aprašė turtą, tegul duktė ir žiū̃ria, kas čia mum. Jei aš vaiko žiūriu, tai tik kad man malonu, bet ne tavo įsakoma. Juk močia teip žiū̃ria, o to. kaip kūdi, taip kūdi. Kamgi tuos svetimus senius žiūrė̃s: savo vaikų, ir tų nežiū̃ri. Ka savo kampo neturėsiu, kas mane žiūrė̃s. Savi tep nežiūrė̃s, kap svetimi žiūrė́jo. Reikia gi darbas dirbt, ir sunku, ir ligonis žiūrė́t. Atatolink, Viešpatie, gulėt patale, nebus kam žiū̃ri. Žiūrė́k vaiką kaip akį. Svarbu, ka gyvą tu būtum žiūrė́jus Juozą, o ka jis numiręs, kam statai akmenį? Ir pamainė [vaikus], ir žiūrė́j [o] toji mergytes, o kita sesuo – berniuką. Palienka vaikų žiūrė́t, int mokyklą nėjo. Kitąsyk teip nežiūrė́j [o] vaikų. Mañ’ perėmė žodžiai, kad dukteries nežiūrì, tuoj žentą turėsi. Kai jau pieninės atsirado, labai karves tada žiūrė́davo. Mano vyras karvių žiūrė́jo, o arklių nežiūrė́jo. Būdavo, krinta geriausi arkliai, gyvuliai geriausi, tai kaukozo <span class="explanation"> (kolchozo) </span>, niekas nežiū̃ria. Jurginių žiūrė́t nereikia: pasodini – ir auga. Aš i žolelę žiūriù kai i javus. Nežiūrė́davo [karvių], žiūrė́davo daugiausia arklius. Einu žiūrė́t vištas. Ka būtum žiūrė́ję žmoniškai, būtų buvę [medaus]. Daug metų žiūrėjau aš tas bites. Sako, nieko nedirbk, ir žiūrė́k, ir mylėk tą paukštį. Kvailutis nieko daugiau neveikė, kaip tik bulves angliūse kepė, o gudriejai gyvolius ir turtus žiūrėjo. Žiūrėkit ugnies, sakau! – priplaukęs Marčius šaukia vyrams. Išeinu bažnyčion, o tu žiūrėk man arklių! Kas savo nežiū̃ria, tas nieko neturia. Žmogus žiū́rais ir gyveni. Tik kad vyrus tokius turi, katrie nesižiū̃ri, tai ir vargt visą gyvenimą turi. Mes namuos ligonį patys žiū̃rimės. <span class="explanation">palaikyti: </span> Jei norim savą ūkį pakelt, turim ūkininką žiūrė́t. <span class="explanation">tvarkyti (ūkio reikalus): </span> Žiūrė́j [o] namus, vaikus, darbujo kap veršiai <span class="explanation"> (jaučiai) </span> seniau. Va davė tau darželį aplink namus, žiūrė́k sau. Ką turi, reikia žiūrė́t, nežiūrė́si – neturėsi. Vyras žiū̃ri namus, žmona nesiskundžia. Diena giedri, turim apie jas. žiūrė́t. Buvo [dvare] pastatytas kaip ir gaspadorius: ponas įsako visa, o jis darbinykus žiū̃ri. Vyrui butelys rūpėjo, nelabai žiūrė́jo [ūkio], vis pro pirštus. Dieną nebuvo kada [malti], dieną reikėjo lauko darbą žiūrė́t. \| Neturiu kada kalbėt, ašiai einu šieną žiūrė́tų. Iš mažens mano mama darželį žiūrė́jo. Tu jau pradėjai namų nežiūrė́t. Kol savų namų nèžiūri? Ponai tie težiū̃ri gėles, tie dykūnai. Jei an žemės gyvensi, tai jos ir žiūrė́k. Biskį saulė nukris, eisiu runkelių žiūrė́t. Pirmai nebuvo kada apie darželius žiūrė́t. Pareik pas mane i žiūrėk namus. Pati namie žiūrė́josi an vakaro. Mama, kas būnas, tas žiū́ros. <br/>7. <span class="explanation">rūpintis: </span> Tėvai labai žiū́ro, kad mergos ištekėt – bernai ras visada. Vyras žiū́ro, kap pripilt gerklė. Žiūrė́jo, kad tik alkani vaikai nebūt, o jau mokyklon leist neišsigalėjo. Tik aš žiūriù liuobą, darbą, giesmelę kur išmokt. Jau gal tų sėklų parduoda, reik žiūrė́t tų runkulių gaut. Abudu biedni suėję, tai žiū́ro, iš kur paimt daugiau. Kad kai dirbi, tai valgyt nesinori, žiūrì, ka tik greičiau padaryta. Tik žiūrė́k, ka duonos būtų i nuogalę apdengt. Žiūrė́k, tai turėsi. Tik da žiūrì, ka tą seną škurlį nubaigtum dėvėt. Tik žmonys tarp savęs esam prasti, o valdžia žiū̃ria. Nieko anas nežiū̃ri, nemyli. Tik žiūrė́k sau sveikatą, o ne gyvulėlių. Žiūrė́kit, kad tik jum pavalgyt būtų, ko gi reikia daugiau. Visi kruta savo reikalais, savęs žiū̃ria. Daugiausia žmonės žiū̃ri, kad mažiau nusidirbt. Anas tik žiū̃ri, kad paršam, o apie arus tai nieko. Žiū́rai, kad skatynos būt pripenėta. Vaikas save daugiau žiū́ro, savo vaikų turi rūpyt. Visiem reikia gyvent, kožnas save žiū́ro. Kiekvienas žiū́ro tik savęs. Nežiūrė́si – karvė, kiaulė lips an sienų. Reiks vakarienės žiūrė́t. Kas pečiuko žiū̃ria? Tokiam amžy sveikatos žiūrė́k, nedirbk kaip arklys. Žiūrė́k savo sveikatos. Žiūri tik dieną prastumt. Jokio atjautimo į nelaimę pakliuvusiam žmogui… Jokios vienybės, susiklausymo, kiekvienas žiūri savo kailio. Man tik reikia tavo sveikatos žiūrėti. Įgraudino saugotis visokių palaidūnų, blogų draugų, o klausyti mokytojų ir žiūrėti tik mokslo. Nenorėk svetimo, tik žiūrėk savo. Jei visų žiūrėsi, pats nieko neturėsi. Savo turėk, o kito gero nežiūrėk. Žiūrėk, iš ko duoną valgai. Jeigu lovon težiūrė́si, tai i valgyt neturėsi. Malkų reikės žiūrė́tis, koleik da krutam šiek tiek. Vėl daryk, storokis ir žiūrė́kis namų. <br/>8. <span class="explanation">laukti, tikėtis: </span> Sėdžiu ir žiūriù, kas čia bus. Aš iš vaikų rankų nežiūrė́siu. Stoviu, žiūriù, kada griūsiu, bet negriūvu, laikaus laikaus, – ale negriūvu. Savo dalį suvalgė ir do žiū̃ri. Dabar niekas nedirba, o visi žiū́ro algų tik. Žiūrėkite, budėkite ir melskitės, nes nežinote, kada bus laikas. Žiūriù i žiūriù diena po dienos, kada ji. pašauks. Iš kito žiūrė́t i laukt nenorisie. Jis žiū́ro anta manę, kad duotau. Visi iš tos žemės žiū̃ria. Žmogus už krūmo sėdžia, žiū́ro, kas čia bus. Jautelius ganiau, lanko [je] stovėjau, pro beržo lapus aušros žiūrėjau. Per elksnių lapus aušros žiūrė́jau.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

apžiūrėti

#