aplinkun

Aplinkun – tai senovinė lietuvių kalbos prieveiksmio forma, reiškianti „aplink“, „iš visų pusių“ arba „netoli“. Šiuolaikinėje kalboje vartojamas atitikmuo yra aplink arba aplinkui.

Pavyzdžiai:
1. Senovėje sakydavo: „Eik aplinkun ežerą“ (dabar: „Eik aplink ežerą“).
2. Sakinyje: „Susibūrė aplinkun ir klausėsi pasakojimo“ („Susibūrė aplink“).
3. Vietos nusakymas: „Gyveno aplinkun miško“ („Gyveno aplink mišką“).

Šis terminas dabar sutinkamas senuosiuose raštuose, tautosakoje arba tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	Aplinkun – tai senovinė lietuvių kalbos prieveiksmio forma, reiškianti „aplink“, „iš visų pusių“ arba „netoli“. Šiuolaikinėje kalboje vartojamas atitikmuo yra aplink arba aplinkui. Pavyzdžiai: 1. Senovėje sakydavo: „Eik aplinkun ežerą“ (dabar: „Eik aplink ežerą“). 2. Sakinyje: „Susibūrė aplinkun ir klausėsi pasakojimo“ („Susibūrė aplink“). 3. Vietos nusakymas: „Gyveno aplinkun miško“ („Gyveno aplink mišką“). Šis terminas dabar sutinkamas senuosiuose raštuose, tautosakoje arba tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.