apknaibyti

knaibýti, knaĩbo, knaĩbė. knáibyti, -o, -ė

1. krapštyti; gnaibyti, pešioti; raškyti: Jau ji tešlą knáibo. Vikrūs pirštai knaibė kuodelį. Vaikai pyragą knaĩbo. Šiaudų neėda, tik knaĩbo. Neknaibýk duonos nagais. Kam čia knaibaĩ mėsą? Atsipjauk šmotelį ir valgyk. Neknaibyk sausienę, dar valgys ir kiti. Bobos su peiliais knaibė iš bruko žolę. Kelias dienas knaĩbė, iki jam iš kūno visus dagius išėmė. Žmonės pamato jį kur nosį knaibant, užuot darbą dirbus. | Va tik kur aukščiau, tai neknaibýkit vyšnių, išsivirt bus. Širdį knaĩbo, taip negera.

2. kasti, kapstyti, rausti: Kam tu šitą žemę knaibai, bene ko ieškai? | Vienam ūkininkui puolę jaučiai, kuriais bandęs piliakalnio lygumėlę knaibyti (arti) .

3. šį tą dirbinėti, knibinėti: Jau ir jis pamažu šį tą knaĩbo. Nežiūro gyvulių, tik kaži ką knaĩbo po nosia. Apie stalą ką knaĩbo. Tai ji siuvinėt, knaibýt, o darbo dirbt nemėgsta. Jijė siuvinį knaĩbo po namus, o į lauką rugių pjauti neeina. Mes su šoferiu prie mašinos knaibėmės. Knaibaĩs po skiedryną lyg darbo neturėdamas. Nieko nedirbu, teip tik knaibaũs apie ratus.

4. nenoromis, pamažu valgyti: Knaĩbo kai tris nedėlias išsirgęs.
apknaibýti. apgnaibyti, aplupinėti; apskainioti: Duonelė apknaibyta. | Vyšnias jau apknaibėm, obuolių laukiam.
atknaibýti

1. atsignybti: Atsiknaĩbė bulkos.

2. knibinėjant atrišti, atmegzti: Beieškodama [galvą] atknaibė tą diržą jam nuo pilvo ir metė tam seniui an pečiaus. Atknaibýtant [i] ir ji, tik nesą su kuo.
išknaibýti.

1. išgnaibyti, išnaršyti: Išknaĩbė duoną kaip višta ir paliko nuėjęs. Kodėl išknaibeĩ blynus? Jis dabar kap valgo, tai tik išknaibo (valgo nenoromis) . išskinti: Truks čia visus agurkus išknaibýt: kur apsisukę, ir darže!

2. išdarinėti, išlupinėti: Duokit man – obuoliukus išknaibýsiu. Vyšnias jau išsiknaibiaũ (kauliukus išiminėjau), tuoj virsiu.

3. pamažu ką padaryti, nunarplioti: Kap trumpo [je] dieno [je] metrą išknaibaĩ (išaudi) .
nuknaibýti. nugnaibyti: Braškių ūsai reikia nuknaibýt.
paknaibýti. kiek pagnaibyti, panaršyti: Tokia gera košė, o juodu tik paknaĩbė ir paliko. Duok vaikam pyrago paknaibyt (pakandžioti) . Paknaibỹs kiek pirštais duonos minkštimą, – peilio nėr čėso paimt, – ir vėl lekia oran. | Ana paknaibė (iš paviršiaus pagrabaliojo, pagraibė) bulbes ir nekasė, kad prapuolė, neužaugo.
praknaibýti. pragnybti, prakrapštyti.
priknaibýti. prignaibyti, priskinti: Priknaibýk vyšnių lapų agurkam.
suknaibýti. sugnaibyti: Visa duona suknaibýta. Suknáibiau (į gabalus sukapojau) bul'bas.
užknaibýti. užgnaibyti: Tą mergytę užknaibys berniukai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apknaibyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x